Valstybės prievarta savo piliečių atžvilgiu savaime nėra nei yda, nei blogis. Toks mano teiginys yra teisingas vien jau todėl, kad prievarta yra valstybės apibrėžimo dalimi. Kaip yra pasakęs Kantas, teisė be valstybės prievartos būtų tik moralinis pageidavimas.
Tačiau neginčijamu blogiu yra tokia valstybės prievarta, kuri naudojama priešingai teisei. Dar didesnį pasišlykštėjimą kelia tos žmogaus pavidalą turinčios būtybės, kurios drįsta ginti ir konstitucine vertybe vadinti Konstitucijai akivaizdžiai prieštaraujančią valstybės prievartą, kuri ligai, mirčiai, materialiniam nepritekliui ar baudžiamajam persekiojimui pasmerkė nesuskaičiuojamą gausybę Lietuvos žmonių. Paradoksalu, ar ne? Antikonstitucinė valstybės prievarta buvo ir toliau yra vadinama konstitucine vertybe...
Sako, istorija – gyvenimo mokytoja. Kai kam – tikrai taip, bet tik ne žmogaus pavidalą turinčioms būtybėms. Jos niekur nedingo, neišgaravo, kaip niekur nedingo ir joms į kraują įaugęs „talentas“ meluoti, dezinformuoti, iškraipyti objektyvią tiesą ir nematyti to, kad jų karaliukas Z yra „nuogas“. Jos ne tik niekur nedingo, bet ir, drįstu manyti, pasidaugino, nes, juk, brudas dauginasi daug greičiau, nei mes galim įsivaizduoti - tiesiog nieko nedaryk: neapsišluok, nesitvarkyk ir vualia - tavo virtuvėje jau pilna tarakonų. Šįkart stebina – nors, tiesą sakant, dabar jau mažai kas bestebina – tai kad, jie patys tiek žodžiais, tiek darbais būdami naujųjų laikų naciais, tokiais vadina kitus, kurie nuo to neonacizmo bando gintis ir ginti savus. Stebina ir tai, kad šioje temoje visiškai pasiklydo net ir tie, kurie anuomet suprato ar net savo kailiu patyrė tai, kad vardan "kilnių tikslų" valstybė pavadinimu "Lietuvos Respublika" yra pasiruošusi jų gyvenimą paversti pragaru. Atsipeikėkit, ar jūs drignių apsirijot!?
Deja, bet tenka konstatuoti - antroji Lietuvos Respublika nepavyko...
R.I.P. LRV
Skaityti komentarus