Šio komentaro tikslas nėra įtikinti tuos, kurie jau seniai palaiko mano ir #NemunoAušra politiką.

Šis tekstas skirtas tiems, kurie garsiausiai šaukia apie moralę, sankcijas ir „vertybes“, tačiau kažkaip labai tyliai praeina pro šalį, kai kalbame apie pinigus, kurie iš Rusijos ateina per Lietuvos infrastruktūrą.

PRADĖKIME NUO „AMBER GRID“

Lietuvoje veikia „Amber Grid“ - valstybės kontroliuojama įmonė, valdanti ir prižiūrinti dujų perdavimo sistemą.

Jos funkcijos - dujų transportavimas Lietuvos teritorijoje ir į kaimynines šalis, sistemos balansavimas, tiekimo saugumas ir patikimumas.

Iki čia viskas aišku.

Bet dabar prasideda įdomioji dalis.

„Amber Grid“ yra atsakinga už dujų tranzitą į Kaliningrado sritį.

Taip, į Rusiją.

Iki 2022 m. „Amber Grid“ turėjo sutartį su „Gazprom“ dėl dujų tranzito į Kaliningrado sritį. Sutartis buvo sudaryta pagal principą „transportuok arba mokėk“ („ship-or-pay“) ir galiojo iki 2025 m. pabaigos.

Tai reiškia labai paprastą dalyką:

Rusijos pusė moka už rezervuotus perdavimo pajėgumus, net jeigu jų pilnai neišnaudoja.

Lietuvos poreikiams rusiškos dujos per Baltarusiją nuo 2022 m. balandžio mėn. nebeimportuojamos.

Tačiau tranzitas į Kaliningradą buvo tęsiamas.

Ir čia jau atsiranda tas nuostabus Lietuvos „vertybinis“ paradoksas.

Rusijos dujos Lietuvos teritorijoje - blogai.

Rusijos pinigai už dujų tranzitą per Lietuvos teritoriją - kažkaip jau nebe taip blogai.

IR DABAR - SKAIČIAI

2025 m. pabaigoje „Amber Grid“ pasirašė naują penkerių metų sutartį dėl dujų tranzito į Kaliningrado sritį.

Sutartis galioja iki 2030 m. gruodžio 31 d.

VRET 2026 m. nustatytas leistinas pajamų lygis už šią tranzito paslaugą - apie 30 mln. eurų per metus.

Pakartosiu, kad geriau įsimintų:

30 000 000 EUR PER METUS.

Ne rublių.

Ne kapeikų.

Eurų.

Ir ne vienerius metus.

Penkerius metus.

Tai potencialiai yra apie 150 mln. eurų pajamų per visą sutarties laikotarpį, jei metinis lygis išliktų panašus.

Nauja sutartis galioja nuo 2026 m. iki 2030 m. gruodžio 31 d.

Tranzitui rezervuojami pajėgumai - iki 10,5 mln. m³ dujų per parą.

Ir dar kartą:

Rusija įsipareigoja „transportuoti arba mokėti“.

O DABAR PAŽIŪRĖKIME Į „AMBER GRID“ PAJAMAS

Bendros bendrovės pajamos:

2022 m. - 98,2 mln. €

2023 m. - 82,2 mln. €

2024 m. -74,6 mln. €

2025 m. - 69,6 mln. €

Vadinasi, 30 mln. eurų per metus už tranzito paslaugą yra milžiniška bendrovės pajamų dalis.

2025 m. „Amber Grid“ gavo 69,6 mln. € pajamų, tačiau grynasis pelnas buvo tik 1,3 mln. €.
Koreguotas grynasis pelnas - 10 mln. €.
Koreguotas EBITDA - 27,4 mln. €.
Todėl būtų nesąžininga sakyti, kad visi 30 mln. eurų automatiškai tampa pelnu.

Tačiau būtent todėl ir reikia kalbėti ne lozungais, o skaičiais.

Jeigu vertintume pagal koreguotą 2025 m. veiklos rezultatą, 30 mln. € pajamų galėtų generuoti maždaug 4-10 mln. € pelno, prieš kitus reguliacinius efektus.

O DABAR – 2026 METAI

Čia situacija dar įdomesnė.

2026 m. I ketv. „Amber Grid“ jau turėjo 15,763 mln. € grynojo pelno per visą bendrovę.

Dar kartą:

15,763 mln. € GRYNOJO PELNO PER VIENĄ KETVIRTĮ.

Tai nėra vien Kaliningrado tranzito pelnas.

Tačiau tai labai aiškiai rodo, kad bendrovės finansinė situacija 2026 m. gerokai skiriasi nuo labai silpnų 2025 m. rezultatų.

IR DABAR MANO KLAUSIMAS „VERTYBININKAMS“

Ponai prisiekusieji, ponios ir ponai, kurie kasdien mokote mus moralės:

KUR NUKELIAUJA ŠIE PINIGAI?

Kai „Amber Grid“ uždirba pelną, mokami mokesčiai, gali būti mokami dividendai.

Valstybės kontroliuojamos įmonės pelnas nėra kažkoks mistinis pinigas, dingstantis Bermuduose.

Dalis pinigų per mokesčius ir dividendus pasiekia valstybės biudžetą.

O iš valstybės biudžeto finansuojama visa eilė valstybės funkcijų ir institucijų.

Taip pat ir tos, kurias mūsų „vertybininkai“ taip mėgsta ginti.

Todėl klausimas labai paprastas:

AR RUSIJOS PINIGAI BLOGI TIK TADA, KAI JUOS UŽDIRBA KAS NORS Kitas?

Kai Lietuvos įmonė gauna pajamas iš Rusijos dujų tranzito - tylu.

Kai kalbame apie kitų prekių, įskaitant baltarusiškas trąšas, tranzitą - staiga prasideda moralės egzaminas.

Tai kur ta moralė?

Ar ji galioja tik tada, kai patogu?

Jeigu tranzitas per Lietuvą yra blogis, tai kodėl Rusijos dujų tranzitas į Kaliningradą apskritai tęsiamas?

Jeigu Rusijos pinigai yra „kruvini“, tai kodėl už jų naudojimą gaunamos pajamos?

Jeigu verslas yra verslas - tuomet nustokime apsimetinėti, kad vienas tranzitas yra „moralus“, o kitas - „amoralus“, kai abiem atvejais kalbame apie ekonominę naudą Lietuvai.

IR ČIA YRA VISA ŠIO TEKSTO ESMĖ

Moralė negali būti pasirenkama pagal politinį patogumą.

Jeigu galima uždirbti iš rusiškų dujų tranzito, reikia sąžiningai paaiškinti visuomenei, kodėl galima.

Jeigu negalima - reikia paaiškinti, kodėl galima būtent šiuo atveju.

Bet negalima vieną dieną tautai aiškinti apie „vertybes“, o kitą dieną tyliai suskaičiuoti:

30 mln. € per metus

Ir nueiti toliau.

Lyg nieko nebūtų nutikę.

Analogiškai turi būti vertinamas ir trąšų bei kitų prekių tranzitas.

Jeigu kaimyninės šalys leidžia tam tikromis schemomis apeiti sankcijas ir iš to uždirba, o mes patys atsisakome ekonominės naudos, turime bent jau atvirai pasakyti tautai:

KODĖL?

Ne lozungais.

Ne „vertybėmis“.

Ne televizijos studijose
Skaičiais.
Nes kai kalbame apie 30 mln. eurų per metus, tai jau nebe ideologija.

Tai Lietuvos žmonių pinigai.

O jeigu vieni rusiški pinigai yra „blogi“, o kiti - kažkaip tinkami valstybės biudžetui, tada visuomenė turi teisę paklausti:

KUR ČIA MORALĖ?

Ir svarbiausia:

KAS NORS PAGALIAU TĄ MORALĘ PARODYS SKAIČIAIS?

Čia kaip su tuo festivaliu “Viena naktis Maskvoje ar Nidoje” , koks skirtumas muzikantams ir dalyviams, jei Rusiją šlovinai prieš dešimt metų, už didelius pinigus.