Tai buvo reakcija į Fancy pasirodymą Nidoje. Atlikėjas 2023 metų rudenį, jau vykstant plataus masto karui prieš Ukrainą, koncertavo Maskvoje. Tuomet Tapinas pats įvardijo kriterijų: jo scenoje groja tik tie, kurie Rusijoje nekoncertavo po 2022-ųjų.

Šiemet ant tos pačios scenos lipo „Army of Lovers".

Ukraina ribą brėžia kitur. Jos „Eurovizijos" atrankoje „Army of Lovers" atmesta būtent dėl koncertų Rusijoje po 2014 metų kovo, kai buvo aneksuotas Krymas. O tokių koncertų grupė turi: 2015-ųjų balandį Maskvos klubas „Central Station", 2016-ųjų gruodį „Legendy Retro FM" festivalis „Olimpiskij" arenoje. Visa tai vyko jau okupavus Krymą, vykstant karui Donbase, žuvus tūkstančiams žmonių.

Todėl klausimas paprastas. Kodėl vienas matomiausių paramos Ukrainai veidų Lietuvoje savo renginiui taiko švelnesnį kriterijų nei pati Ukraina?

Tapino riba: 2022-ieji. Ukrainos: 2014-ieji. Tarp šių datų telpa aštuoneri Rusijos agresijos metai. Okupuotas Krymas. Donbasas. Žuvę kariai ir civiliai.

Pernai dar buvo galima kalbėti apie klaidą. Agentūra nepatikrino, kažkas praslydo pro akis. Po praėjusių metų skandalo šis argumentas mirė. Organizatoriai puikiai suprato, kad kiekvieno atlikėjo santykis su Rusija bus peršviestas rentgenu. Matė, kokią audrą sukėlė Fancy. Suvokė, kad koncertai Rusijoje yra jautriausias tokio renginio taškas.

Vadinasi, sprendimas pakviesti grupę, koncertavusią Rusijoje po Krymo okupacijos, priimtas žinant jos biografiją. Arba bent jau turint visas galimybes ją patikrinti.

Ir čia atsiveria tikroji problema. Jeigu deklaruojame paramą Ukrainai, keliame jos vėliavas, renkame jai pinigus ir moralizuojame kitus dėl santykio su Rusija, standartas pirmiausia galioja mums patiems. Reikalauti absoliutaus moralinio aiškumo iš politikų ir verslininkų, o savo renginyje nusibrėžti patogesnę ribą, yra dvigubi standartai gryna forma.

Ypač po to, kai prieš metus pats viešai pasakei: „Atsakomybė yra mano."

Pernai tai buvo pareiškimas po klaidos. Šiemet laikas parodyti, ką tie žodžiai reiškia praktikoje.

Nes du kartus užlipti ant to paties grėblio galima. Tik antrą kartą jau gerokai sunkiau sakyti, kad jo nematei.