Tai - mūsų dėmesys.

Viskas, kam nuolat skiriame dėmesį, ilgainiui pradeda formuoti mus pačius.

Maitink baimę - ir protas išmoks visur ieškoti grėsmių.
Maitink pyktį - ir netrukus visur pradėsi matyti priešus.
Skirk dėmesį savo kūnui, gebėjimams, santykiams, sąmoningumui - ir augs jie.

Todėl dėl mūsų dėmesio taip įnirtingai kovoja politika, žiniasklaida, reklama ir algoritmai. Jie puikiai supranta tai, ką mes dažnai pamirštame:

Kartojimas formuoja suvokimą. Emocija jį įtvirtina. Dėmesys jį maitina.

Mūsų smegenys tam puikiai pritaikytos. Evoliucija jas mokė ne objektyviai matyti viską, o pirmiausia pastebėti tai, kas svarbu išlikimui - ypač grėsmes.

Į ką nukreipi dėmesį, to smegenys pradeda ieškoti aplinkoje. Nusipirk raudoną automobilį, staiga atrodo, kad visas miestas pilnas raudonų automobilių. Įtikink save, kad pasaulis pavojingas - ir protas kasdien ras šimtus tai patvirtinančių įrodymų.

Šį žmogaus proto mechanizmą puikiai išnaudoja tie, kurie valdo informacijos srautus.

Pastaruosius metus gyvenome nesibaigiančiame grėsmių cikle: krizė, pandemija, karas, ekonominis žlugimas, priešai, katastrofos, nauja grėsmė. Viena baimė dar nespėja išblėsti - jau pateikiama kita.

Žmogus, metų metus maitinamas grėsme, pradeda gyventi taip, tarsi baimė ir įtampa būtų natūrali jo būsena.

Kai milijonai žmonių kasdien savo dėmesiu maitina baimę, konfliktą ir susiskaldymą, ilgainiui tai pradeda formuoti visos visos visuomenės sąmonę.

Todėl galbūt pasaulio keitimas prasideda ne nuo bandymo įrodyti kitiems, kad jie klysta, o nuo daug paprastesnio klausimo:

Ką aš pats kiekvieną dieną maitinu savo dėmesiu?
Gyvenimas praeis.

Kai vieną dieną atsisuksi atgal, ar tikrai didžiuosiesi tuo, kiek savo gyvenimo atidavei ginčams su interneto troliais? Kiek energijos iššvaistei neapykantai žmonėms, kurių net nepažinojai? Kiek dienų pragyvenai baimindamasis kataklizmų, kurie taip ir neatėjo?

Ir net jei kartais visa tai atrodo niūriai, svarbiausia prisiminti vieną dalyką:

Tu visada turi pasirinkimą.

Todėl rinkis išmintingai, kam atiduodi savo dėmesį, nes ten, kur keliauja tavo dėmesys, galiausiai keliauja ir tavo gyvenimas.