Pradėkime. A. Aekseičikas- Gydytojas- legenda. Eruditas, rašytojas, mokslininkas, pedagogas, eksperimentatorius. Daug tokių psichiatrų? Psichoterapeutų? Kiek vidutinybių tyliai ant jo griežė savo pavydų dantį? Ar prie tokio kūrybingo žmogaus prisiknisti lengva? Žinoma- jo darbo laukas- plačiausias- metodikos- įvairausias- rasti priežastį priekabiui vienas juokas. Jau vien dėl nuomonių įvairovės.

Ir bereikėjo kažkokios niekinės kikimaros (lyg Navickaitė) iš konteksto išimtos frazės, kad įvyktų vidutinybių puota: Lietuvos psichologų asociacija, Lietuvos psichiatrų asociacija, Vilniaus savivaldybė- visi pasmerkė Gydytoją. Didį žmogų. Iki kurio lygio jie niekada nedaropos.
Nes gydo gėjus! Beje- jį apginti bandė būtent homoseksualūs žmonės. Kuriuos jis gydė. Bet juk Vilnius! Čia tiek seilių priplūdę dėl Vitaliaus ir Albino meilės!

Į vakarus nuo Grigiškių- du besibučiuojantys diedai- britkoka. Dvi moterys- dar dar. Bet diedai? Tiems, kuriems tai "žavu"' pusei irgi nežavu. Tik nedrįsta pasakyti. Nes nu Vilnius juk. Karjera.
Grįžkime prie Gydytojo. Kiek žmonių negavo pagalbos, kol jis teisėsi. Beje - mano turėjusios būti pacientės vaikutis mirė gimdoje, 4 dienos po gimdymo termino irgi dėl Kauno teisės švyturio- teisėjos Živilės Bliūdžiuvienės nesugebėjimo perlipti per savo fobijas. Ar reikia sulaukti, kol teisėjams žaidžiant "teismą"' - mirs žmogus? Bliūdžiuviene? Jūs pati sau nejuokinga?

Bet apie Alekseičiką. Jį užstoti drįso vos vienas kitas žmogus. Spardė- daugybė. Tyli kolegų pikdžiuga jautėsi per kilometrą.
Jį atleidusį Marcinkevičių prisimenu dar kaip mielą vyruką su plaukais ir talija. Nemanau, kad jis lengva ranka išmetė žmogų. Tiesiog pasidavė Vilniaus "elito" apdergimo baimei, kad "laikai ligoninėje hofomobą??" Martynai- juk kai tu pats su visam išeidinėsi iš darbo- dar būsi neužtrenkęs automobilio bagažinės, į kurią susidėjai chalatą ir kroksus, o buvę kolegos jau neprisimins, kad toks iš viso buvai. O Alekseičiką- prisimins. Ilgai prisimins.

Reziume. Susimesim mes Alekseičikui. Juk biudžeto pinigai. Bet ar atsiprašys kolegos, kurie spardė jį gulintį? Žmogų, kuris keturiom galvom už juos kietesnis. Išugdęs daugybę gydytojų. Psichoterapeutų. Patraukęs į psichiatriją savo pavyzdžiu? Daug psichiatrų parašę knygas? Rašę laikraščių vedamuosius? Suorganizavę daugyę konferencijų?

Neįvykusi pseudovakstybė Lietuva- išgyvena blogus laikus. Kai nusispaunama ant visko- ligonio, net gi- gyvybės, kad tik kažką suvirškinti. Nes netinka TAI VIENAI nuomonei.
Gydytojas gali atsipalaiduoti. Jis- nugalėjo. Nors- gal net sveikatos sąskaira. O kolegos, kurie spyrė jam gulinčiam - gerai tikrai nesijaučia. Tik tokių pat negabių durnių būrelyje gal ir jaučia palaikmą. Didesnioji psichiatrų/psichoterapeutų dalis- palaikė Gydytoją. Bet- tylėjo. Nes gyvena- vidinėje emigracijoje. Aršūs tik vienintelės teisingos nuomonės reiškėjai.

Įžvelkime ir gerąją pusę- yra vis gi teisėjų, kurie sugeba perlipri per save ir priimti žmogui bei visuomenei teisingą sprendimą. Nenorėtų pasisemti drąsos Kauno apgardos teismo šviesuliai- Algirdas Remeika, Judita Sungailaitė, Aušra Vingilė, iš lempos engiantys mane ir nustoti kenkti žmonėms?

Sveikinu Jus, Daktare Alekseičikai.

P.S.psichologų asociacijos valdybai- jūs žinote, kokia daugumos žmonių nuomonė apie psichologus? Tai va. Nusipelnote.