Neužsifiksuokite ties mintimis apie blogus dalykus.

Sukurkite savo atmintyje gerų prisiminimų lobyną ir kuo dažniau sugrįžkite mintimis prie to, kas gero buvo jūsų gyvenime – ne su apgailestavimu, o su džiaugsmingu suvokimu, kad tai buvo, vadinasi, liko su jumis visam laikui. Svajokite apie gera. Kurkite planus, mokykitės matyti tai, kas gera jūsų aplinkoje ir gyvenime, ir nekreipti tiek daug dėmesio į tai, kas bloga.

Išmokite atleisti.

Žmogus, savyje nešiojantis visą kalną nuoskaudų, negali būti sveikas. Atleidimas – tai atsisveikinimas su nuoskaudų kartėliu, skausmu, liūdnais prisiminimais, su viskuo, kas buvo nemalonu ir nepageidautina jūsų gyvenime. Nelaikykite nuoskaudų žmonėms, kurie jus įskaudino, ir nekurkite keršto planų. Atminkite: geriausias kerštas – abejingumas. Nekreipkite dėmesio į nuoskaudas ir tuos, kurie jus įskaudino, nenešiokite jų savyje, negalvokite apie juos – ir visada būsite sveiki.

Išmokite viską, ką darote, daryti su malonumu.

Valgydami galvokite ne apie tai, kad maistas yra naudingas ir reikalingas, kad pasisotintumėte, o tik apie tai, kad valgote savo malonumui. Kai stengiamės mėgautis maistu, automatiškai pradedame tinkamai valgyti – gerai jį sukramtome, valgome lėtai, neskubėdami. Atlikdami fizinius pratimus taip pat galvokite tik apie savo malonumą. Nereikia savęs pervarginti, verčiant sportuoti tada, kai tai jums per sunku.

Atminkite: naudinga tik tai, kas daroma su malonumu. Visa kita – žalinga. Dažniau pagalvokite, kuo galėtumėte save pradžiuginti, tačiau saugokitės netikrų malonumų. Kartais žmogus mano, kad persivalgydamas taip save pradžiugina. Tai saviapgaulė. Juk po tokio „džiaugsmo“ dažniausiai visai nebūna džiugu – blogai jaučiasi ir kūnas, ir siela. Atminkite: tikras džiaugsmas yra toks, kuris praeidamas palieka malonų prisiminimą ir gerą, džiugią savijautą.

Rinkitės būtent tokius džiaugsmus ir tokius malonumus, kurie vėliau neatsigręžia blogąja puse – dvasinėmis ar kūno kančiomis. Tuomet visas gyvenimas pamažu taps džiaugsmingesnis.

Išmokite pastebėti aplink save žmones, kuriems šiuo metu sekasi dar sunkiau nei jums.

Išmokite juos užjausti ir įkvėpti juos tikėjimo bei optimizmo. Tačiau nežeminkite jų gailesčiu. Gailėdami žmogaus, tik sustipriname jo bejėgiškumo jausmą ir įtvirtiname jo sunkią padėtį. Geriau patikėkite juo, patikėkite, kad jam užteks jėgų išsivaduoti iš savo nelaimių ir ligų. Išmokite padėti tokiems žmonėms pagal savo galimybes, tačiau nedarykite to savo ir savo interesų sąskaita. Kai padedate kitiems, tuo pat metu nepakenkdami sau, jūs padedate ir sau.

Išmokite elgtis taip, tarsi jūsų gyvenime viskas būtų gerai, nepaisydami to, kaip yra iš tikrųjų ir kokia iš tiesų yra jūsų sveikata.

Nepamirškite: tuo, ką apie save galvojame, tuo ir tampame! Neverta savo elgesio paversti demonstracija, bandant kitiems parodyti, kad neva viskas gerai. Darykite tai ne dėl kitų, o dėl savęs – net būdami vieni su savimi. Kai laikome galvą iškėlę ir sakome sau, kad viskas gerai, savo pozityviomis mintimis pritraukiame į gyvenimą gerovę.

Niekada nesakykite sau: „Aš negaliu“ – kad ir apie ką būtų kalbama: apie pasveikimą, darbą, fizinius pratimus.

Geriau sakykite: „Aš nenoriu“. Sakydami „negaliu“, labai stipriai apribojame savo galimybes. Ir labai dažnai už šių žodžių slepiasi ne tikrasis mūsų nesugebėjimas ką nors padaryti, o tiesiog nenoras ir nepasitikėjimas savimi.

Jei jums atrodo, kad koks nors darbas jums per sunkus, pasistenkite per daug nesvarstyti, galite tai padaryti ar ne. Geriau tiesiog imkite ir pradėkite daryti. Nustebsite supratę, kad iš tiesų galite labai daug – gerokai daugiau, nei patys manėte. Darykite, nesakykite „negaliu“! Ir pamatysite, kad galite!

Sakydami „negaliu“, mes tarsi nustatome ribą, lubas, aukščiau kurių negalime pakilti. O žmogaus galimybės iš esmės yra beveik beribės. Tik nereikia pačiam savęs riboti. Pradėję veikti, užuot svarstę „galiu – negaliu“, tampame stipresni dvasia ir kūnu, nes plečiame savo galimybes, įsisaviname naujus horizontus. Tai verčia mus labiau tikėti savimi ir gerbti save.

Atminkite, kad nei sėkmė, nei nesėkmė, nei liga, nei sveikata neatsiranda iš niekur ir neatsiranda savaime.

Žmogus yra tai, ką jis darė ir apie ką galvojo praeityje. Iš to susideda mūsų dabartis. O dabar, dabartyje, mes sėjame savo ateities daigus. Iš visko, ką žmogus dabar galvoja, kuo tiki ir ką daro, susidarys jo ateitis. Esate sveiki ar ne – tai yra to, ką darėte praeityje, rezultatas.

Ar ateityje būsite stiprūs, ar silpni, priklauso nuo to, kuo tikite, ką galvojate ir kaip elgiatės dabar. Sveikatos ir sėkmės sistema reikalinga tam, kad kuo palankesne kryptimi pakeistume savo dabartį – mintis, poelgius, veiksmus, tikėjimą. Pozityviomis mintimis pakeitę savo dabartį palankia kryptimi, kuriame sveiką ir laimingą ateitį.

Kaip vanduo keičia savo formą pagal indą, į kurį patenka, taip ir visos molekulės, iš kurių sudarytos mūsų organizmo ląstelės, keičia savo būseną pagal mūsų mintis, poelgius ir tikėjimą.

Jei mintys ir poelgiai kupini optimizmo bei tikėjimo, ląstelės keičia savo būseną sveikatos, harmonijos ir atitikties gamtos dėsniams kryptimi, o organizmo gydomosios galios pradeda veikti visu pajėgumu.

Būtina tikėti, kad jūsų dvasios stiprybė gali atsispirti visoms negandoms.

Kur yra tikėjimas, ten paprastai yra ir tiesa. Ten – sveikata ir sėkmė. Ten – tikroji stiprybė ir nemirtinga dvasia. Ten – laimė, esanti vienybėje su nuostabia, didinga ir visagale Gamta.

Gyvenkite pagal gamtos dėsnius – ir tapsite visagaliai bei nuostabūs, kaip pati Gamta.

Šaltinis