O dar geriau, kai kūnas jaučiasi laisvas ir patogus.
Nes namai gali keistis. O šiame kūne teks nugyventi visą gyvenimą.

Savo namus, darbą ir laisvalaikį patiriam per savo kūno pojūčius. Penkis iš jų visi puikiai pažystame.
O štai enterocepciją (gebėjimą jausti kas vyksta viduje) ir propriocepciją (gebėjimą jausti kaip kūnas išsidėstęs erdvėje) - šiuolaikinis mokslas aprašė visai nesenai.

Mokslas aprašė nesenai, o mes jaučiam visą gyvenimą. Mes tai vadiname savijauta. Kaip jaučiame save. Kuo mažiau įtampos, tuo kūnas jaučiasi patogiau. Mūsų fascijose išsidėstę receptoriai nuolat siunčia signalus į smegenis. Laisvas kūnas prisideda prie geros savijautos. O fizinė įtampa prisideda prie streso ir irzlumo.

Šiuolaikinė supergalia - mokėti pasirinkti gerą savijautą. Prižiūrėti savo kūną taip, kad patys sau patiktume. Iš šios pilnatvės gimsta daugybė pasiekimų.

Prisimenu save kai dar dirbau kaskadininku, akrobatikos treneriu ir ekstremalių sportų atletu. Pasiekimų buvo daug - bet geros savijautos ne. Nes kūnas buvo suspaustas ne tik nuo smūgių, kritimų ir traumų, bet ir nuo konkurencingumo, nepasitikėjimo ir baimės dėl ateities.

O kai pirmą kartą prieš 14 metų pabandžiau jogos asanas - pajaučiau, kad buvau praleidęs kažką gyvybiškai svarbaus. Nes iki tol mano fizinėje veikloje svarbiausia buvo kaip tai atrodo ir ką apie mane pagalvos kiti. Dabar suprantu, kad kiti negyvens šio gyvenimo vietoj manęs - pats turiu pasirūpinti savo fizine ir psichine sveikata. Todėl svarbiausia yra ne tai kaip aš atrodau, o tai ką savyje jaučiu.

Dėl to įvairios praktikos tapo mano kasdienybe. Juk tai kaip gerai gyvenu tiesiogiai priklauso nuo to kaip išlavinau savo sielos namus - žmogišką kūną.
Virš dešimt metu studijavau su Jogos, Meditacijos, Tantros, Tailendietiško masažo ir kitų gydomųjų menų meistrais. Negaliu pasakyti, kad žinau viską. Nes mūsų gebėjimai begaliniai. Užtat tikrai žinau, kad mes visi galime jaustis dar geriau negu anksčiau.