Šimtmečius mūsų Žemė buvo panirusi į vadinamąją „Svarogo naktį“ – žemų vibracijų erdvę. Aukštų vibracijų sieloms buvo beveik neįmanoma prasiskverbti į šią realybę, lyg bandant sumaišyti aliejų su vandeniu – aliejus vis tiek galiausiai atsiskiria.
Kai itin aukšto lygio siela vis dėlto nuspręsdavo įsikūnyti, matrica iškart sureaguodavo, tarsi pasiųsdama pavojaus signalą priešiškoms jėgoms. Todėl nuo pat gimimo, dar kūdikystėje, ši siela tapdavo stiprių priešingų energijų taikiniu. Jų tikslas buvo sutrukdyti jai pilnai atsiskleisti: kliūtys galėjo prasidėti dar nėštumo metu, gimdymo metu arba vėliau – per traumuojančias patirtis, bandant užgesinti jos Šviesą, atimti potencialą ir sugriauti vidinį pagrindą.
Dažnai jautriausios ir talentingiausios sielos atsidurdavo pačiose sunkiausiose sąlygose tam, kad jų vibracijos būtų pažemintos.
Sistema tarsi tiksliai žinodavo silpniausias šių sielų vietas ir negailestingai, nuolat jas atakuodavo. Tikslas – palaužti tikėjimą savimi, sunaikinti vidinę jėgą ir užgniaužti dvasią. Tam galėjo būti pasitelkiamas fizinis ar psichologinis smurtas, nuolatinė kritika, izoliacija, negatyvumas ir nuolatinis spaudimas.
Buvo siekiama priversti jas patikėti, kad jos nieko nevertos, kad privalo prisitaikyti prie daugumos, gyventi „kaip visi“, atsisakyti savo svajonių ir savo Galios, atiduodant ją kitiems.
Tačiau stiprios sielos nesirenka tokios sunkios misijos be priežasties.
Kaip ir kompiuteriniuose žaidimuose – didžiausi apdovanojimai tenka tiems, kurie pereina sunkiausius lygius. Dar prieš įsikūnijimą šios sielos sužino apie laukiančius išbandymus ir sąmoningai priima šį iššūkį, žinodamos, kad jis bus labai sunkus. Nusileidusios į žemas vibracijas, jos suvokia, kokia sudėtinga ir skausminga ši užduotis, tačiau kelio atgal nebėra. Ne kiekvienas gali pereiti tokį išbandymą.
Tikrasis tikslas – nepasiduoti, neprisitaikyti prie dominuojančių žemų vibracijų, o pakilti virš jų, išmokti rasti džiaugsmą ir laimę net kančioje, o pasiekus šią būseną – skleisti aplink save pozityvios energijos bangas.
Skausmo ir sunkumų patirtis leidžia išlikti susietam su realybe, augti neprarandant vidinės pusiausvyros ir pereiti išbandymus nesulūžtant. Todėl, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, blogis kartais gali atlikti ir tam tikrą teigiamą funkciją: be sunkumų žmogų būtų lengva išblaškyti lyg pūką vėjyje.
Tai dažnai nutinka tiems, kurie pasineria į dvasingumą neturėdami tvirto vidinio pagrindo – ilgainiui jie gali prarasti emocinę ar psichologinę pusiausvyrą.
Būtent po tamsiausios valandos ateina aušra.
Neleiskite, kad kitų žmonių neigiama nuomonė jus paveiktų, nes pažeminimas yra vienas stipriausių būdų atimti žmogaus jėgą.
Atkurkite savo vidinę tvarką, susigrąžinkite savo potencialą ir prisiminkite, kodėl esate čia.
Niekas nevyksta atsitiktinai – net ir tai, kad dabar skaitote šiuos žodžius.
Prisiminkite, kas iš tikrųjų esate, ir priimkite tai, dėl ko atėjote į šią Žemę…
Skaityti komentarus