Ką visada daro nevykėliai? Kuo jie skiriasi nuo turtingų ir sėkmingų žmonių? Kalbame ne apie tuos, kurie pinigus susikrauna nesąžiningai, o apie iš tiesų sėkmingus žmones, visko pasiekusius savo darbu ir talentu.
Mokslininkai pradėjo tyrinėti nevykėlių – taip sąlyginai pavadinkime tuos, kuriuos pinigai ir sėkmė tarsi aplenkia – elgesį bei mąstymą ir aptiko tam tikrų dėsningumų. Skurdas prasideda nuo minčių ir žodžių – būtent čia slypi vienas svarbiausių skirtumų tarp vargingai ir pasiturinčiai gyvenančių žmonių. „Skurdo sindromas“ prasideda galvoje. Norint tapti vargšu, reikia:
Skųstis. Neturtingi žmonės nuolat skundžiasi ir dažnai patys to nė nepastebi. Ir ne tik dėl pinigų – dėl visko. Pokalbis su tokiu žmogumi anksčiau ar vėliau virsta skundų virtine: dėl oro, sveikatos, santykių su artimaisiais, sunkios vaikystės, neteisybės... Nieko keista, kad bendrauti su juo nėra labai įdomu. Nuolatiniais skundais žmogus menkina savo autoritetą ir atstumia aplinkinius, kurie vargu ar pasiūlys jam ką nors naudingo ir abipusiai naudingo.
Teisintis. Ieškoti pasiteisinimų savo tingumui ar nesugebėjimui ką nors padaryti. Ne tiesiog pasakyti: „Nemoku piešti, matyt, neturiu tam talento“, o aiškinti, kad tėvai nemokė, gyvenimas buvo sunkus, nebuvo pinigų pieštukams, dažnai sirgote ir daug dirbote. Todėl ir nemokate piešti. O mankštos nedarote todėl, kad neturite laiko, daug dirbate, tėvai nepripratino... Nors kartais galima tiesiog pasakyti: „Aš tingiu.“ Neturtingas žmogus nuolat teisinasi. Taip atsakomybė nuo savęs perkeliama kitiems.
Perkelti atsakomybę – kaltinti kitus. „Neturiu pinigų, nes juos pasisavino apsukrūs žmonės“, „man neleidžia gauti to, ko nusipelniau“, „dėl visko kalti mano tėvai“, „dėl visko kaltas mano viršininkas“, „man niekas nepadeda“, „autobusas pavėlavo“... Neturtingas žmogus nuolat ką nors kaltina ir perkelia atsakomybę kitiems.
Nuvertinti kitų pastangas ir darbą, įdėtą siekiant sėkmės. Tiesiog nepastebėti darbo, kurį kitas žmogus atliko ir dėl kurio praturtėjo. Nuvertinti svetimą talentą, gebėjimus ir sunkų darbą. Neturtingas žmogus nevertina ir nepastebi, kiek daug teko ir vis dar tenka daryti tiems, kurie pasiekė sėkmę. Jis pavydi rezultato, tačiau nemato už jo slypinčio darbo.
Ir dar vienas dalykas: neturtingi žmonės akimirksniu randa atsakymą į klausimą: „Kodėl būti turtingam yra blogai?“ Nes visi turtingieji – niekšai ir sukčiai. Nes pinigai sugadina žmogų. Nes turtą lengva prarasti. Nes pinigai – tai rizika ir atsakomybė. Nes visi pavydės. Neturtingas žmogus ras daugybę atsakymų. O turtingieji, išgirdę tokį klausimą, sutrikdavo ir perklausdavo: „O kas blogo būti turtingam? Būti turtingam – gerai!“
Žinoma, sąvokos „neturtingi“ ir „turtingi“ čia labai sąlyginės. Greičiau kalbama apie sėkmingus ir nesėkmingus žmones. Apie tuos, kurie pasiekia to, ko nori, ir tuos, kuriems nepavyksta.
Tačiau šiuose tyrimuose, žinoma, yra tiesos grūdas. Jei norite pasiekti sėkmės, pirmiausia verta atsikratyti sindromo tokiu neskambiu pavadinimu. Šiek tiek savikontrolės ir tikėjimo savimi gali daryti stebuklus. Ir padėti praturtėti.
Skaityti komentarus