°C
      2020 07 13 Pirmadienis

      Carpe diem

      Nuotrauka: Pixabay nuotr.

      2020-02-22 21:00:00

      Ar kada susimąstėte, kodėl būtent šiandien Jūs susitikote su vienais ar kitais žmonėmis? Ar kada galvojote, kad kiekviena Jūsų gyvenimo sekundė iš esmės yra ypatinga ir vienintelė, nes daugiau tokių pačių akimirkų niekada nepatirsite. Gali sutapti laikas, vieta ar net žmonės, tačiau vis tiek būtent ta situacija išliks nepakartojama, nes Jūs patys išgyvendami tą patirtį būsite kitokie. Kiekvienas žvilgsnis, šypsena ar juokas išnyksta lygiai taip pat greitai kaip ankstyvą pavasarį po pirmojo lietaus danguje pasirodžiusi vaivorykštė.

      Pakalbėkime apie tai, kodėl būtent carpe diem. Išvertus iš lotynų kalbos pažodžiui ši frazė reiškia „skink dieną”, tačiau pabandžius ją pritaikyti kasdieniame gyvenime galima sakyti „naudokis proga arba negaišk laiko”. Trumpai tariant - išgyvenk ir patirk iš tiesų kiekvieną savo gyvenimo akimirką visomis savo juslėmis, mintimis ir emocijomis. Dar svarbiau yra tai, kad reikia stengtis pajausti ir išgyventi esamos akimirkos grožį, nes net ir pačiuose blogiausiuose ar tamsiausiuose dalykuose galima rasti tai, kas mus privers nusišypsoti ir trumpam pamiršti visus sunkumus.



      Kiekvienas iš mūsų savo gyvenimo akimirkas išgyvename kitaip. Taip pat mes skirtingai suvokiame, kas yra tinkamas tos gyvenimo sekundės išnaudojimas. Vieniems tai yra sportas, kitiems tai buvimas su draugais, dar kiti džiaugiasi tinkamai išgyvenama akimirka tada, kai jie padeda kažkam. Aš geriausiai išgyvenu akimirką tuomet, kai galiu KLAUSYTIS kito. Tačiau mano klausymasis yra kiek kitoks, nes klausydamasi aš stengiuosi GIRDĖTI ir dėti į galvą visas išgirstas mintis.

      Neseniai turėjau nuostabią progą klausytis labai įdomių dalykų apie pasaulio istoriją, žmoniją, apie tai, kaip svarbu yra nepasimesti tarp istorinių faktų ir mokėti atsirinkti, kuri informacija yra teisinga, o kuri klaidinga. Klausydamasi stengiausi viską perkošti per savo pačios pasaulio matymo prizmę ir supratau, kad nėra viskas taip, kaip vaizduojama istorijos vadovėliuose ar kituose rašytiniuose šaltiniuose. Po truputi dėliodama savo gyvenimo vaizdą matau, kad kiekvieną dieną sutikti nauji žmonės, kurie yra išsilavinę ir visada turi ką papasakoti, manyje pasėja dar didesni norą augti, tobulėti ir galbūt po 10-ies metų tapti tokia kaip tie, kurie yra prikaupę savyje daugybę žinių ir esant reikalui visada gali dalį jų ištraukti ir papasakoti daug įdomių istorijų.

      O dabar norėčiau pasidalinti pasakojimu, kuris labai mane sukrėtė ir privertė susimąstyti apie gyvenimo laikinumą ir akimirkos trapumą, nes iš tiesų juk mes šioje Žemėje esame tik pakeleiviai, kuriems išėjus į mūsų vietą ateis nauji, dar geresni negu mes ir su dar šviesesnėmis mintimis...

      Tai vyko tais laikais, kai bokso ringe žibėjo lietuvių boksininkas Algirdas Šocikas, o pagrindinis jo priešininkas buvo Nikolajus Koroliovas, kurį žymusis lietuvis buvo ne kartą nukautavęs. Tačiau pagridinis įvykis atsitiko tuomet, kai Kauno sporto Halėje A. Šocikas galimai nukautavo sovietų boksininką, tačiau paskelbus, kad laimėjo ne jis, o N. Koroliovas, Halėje tuo metu kilo muštynės ir riaušės. Jų metu jaunas vaikinukas, pavadinsiu jį Titu, norėjo palikti triukšmingą Halę ir iš jos išeiti, tačiau prie įėjimo jį pasitiko būrys uniformuotų policininkų... Pareigūnai išsitraukę vadinamuosius „bananus” ėmė negailestingai talzyti vaikinuką manydami, kad jis yra riaušių organizatorius, ir taip daužė jį tol, kol jam aptemo akys ir jis daugiau nieko nebematė...

      Atsibudo vaikinukas ligoninėje, kur jam buvo diagnozuotas stuburo smegenų nervų sužalojimas, o tai reiškia, kad Titas visam gyvenimui liko pažeistais nervais, kurie jam nebeleido blaiviai mąstyti. Iš „paprastos” ligoninės vaikinukas pateko į psichiatrijos ligoninę, kur jam pakriko sveikata, tačiau tais laikais tai niekam nebuvo įdomu...

      Vienas tuo metu psichiatrijos ligoninėje dirbęs padėjėjas man papasakojo šią istoriją, kuri išties mane be galo sukrėtė. Tai įrodymas, kad niekada negali žinoti, kaip pasisuks Tavo gyvenimo kelias, kokie žmonės jame pasitaikys ir kaip jie su Tavimi elgsis. Tik viena akimirka ir žmogaus gyvenimas gali tapti tuščias, bespalvis ir be prasmės...

      Tad gyvenkime ir stenkimės kiekvieną turimą sekundę išnaudoti taip, kad po to nereiktų gailėtis. Būkime su tais, kurios mylime, nebijokime dalinti savęs, nes tik taip galime praturtinti savo vidų ir kartu tapti dovana kitiems, nuspalvinant savo dieną naujomis spalvomis. Skinkime savo dienas, rinkime jų žiedus ir pinkime iš jų vainikus, kurie žibėtų gerumo, ramybės, meilės ir vilties šviesa... Leiskime, kad mūsų laikas būtų išnaudotas tinkamai, o kitų žmonių ištarti žodžiai taptų dalele mūsų pačių. Tiesiog... CARPE DIEM...

      Skaityti komentarus