Pamenat iš fizikos Brauno judėjimą? Kai milijardų milijardai atomų juda chaotiškai ir kiekvienas savaip, bet visas šis judėjimas yra kryptingas ir chaosas sukuria atstojamąją, vektorių, kryptį?

Ta,i kas bus, istorija kuriama dabar - upė, kurioj esame lašai. Kekvienas vandens lašas irgi juda savaip, sukasi sūkuriuose, atsitrenkia į akmenis, grįžta atgal, kartais net trumpam teka prieš srovę.

Bet visa upė vis tiek juda į jūrą. Nė vienas lašas nežino, kur ta jūra yra. Tačiau jėga, kuri į ją traukia, yra, mes esam to dalis. Ir visos mūsų tikros ar suvaidintos kovos yra visko dalis.

Su civilizacijomis, imperijomis ir pasaulio tvarka tas pats. Gyventum vieną dieną - atrodytų, kad viskas priklauso nuo atsitiktinumų. Žiūrint iš šimto metų atstumo ima matytis kryptis.
O iš tūkstančio metų atstumo dažnai paaiškėja, kad dauguma to, kas anuomet atrodė lemiama, buvo tik putos ant bangos paviršiaus. Giluminę srovę kūrė visai kiti dalykai.

Ateities nuspėti neįmanoma. Bet suprasti, kokios jėgos ją stumia, dažnai pakanka, kad mažiau stebintų jos posūkiai. Tam pakanka tik išeiti iš šilto, jaukiai prisibezdėto išankstinio "žinojimo" narvo, kurį pats susikūrei.

Kryptį dažniausiai lemia ne tie, kurie garsiausiai šaukia. O procesai, kurių dauguma nepastebi, kol jie jau nebūna pakeitę pasaulio.

Todėl geopolitikoje svarbiausias yra ne laimėtojo "atspėjimas", kuris dažniausiai reiškia tik banalų tavo paties norą ir įsitikinimus.

Svarbiausia suprasti procesą, nes tą laimėtoją dažniausiai ir sukuria pats procesas. Tai esminis skirtumas tarp propagandos, saviapgaulės ir proto.

Propaganda visada žino, kas laimės. Blaivus protas dažniausiai žino tik tai, kokios jėgos juda lentoje ir į kurią pusę jos stumia partiją.
O visa kita paaiškėja tik sužaidus žaidimą.