Turbūt bus įdomu sužinoti, kad "kova" prieš cholesterolį buvo pradėta 1954 metais, kuomet buvo publikuoti atlikti bandymai su triušiais. Buvo aprašytos susidariusios aterosklerotinės plokštelės bandomųjų triušių arterijose, kuomet jiems buvo pridedama į pašarą sintetinio cholesterolio. Buvo prieita išvada, jei triušiams tai ir žmogui ir jei mes nevartosime maisto, turtingo cholesteroliu, mūsų arterijose nesusidarys aterosklerotinės plokštelės....Neįtikinama. Juk triušiai yra 100% vegetarai ir per milijonus metų jie maitinosi vien tik žole, kurioje kaip žinome, cholesterolio nebuvo ir nebus. Žinoma, jei triušį maitinsime svetimu jo organizmui cholesteroliu ar tai kita bjaurastimi, jis vargšelis nugaiš anksčiau laiko ir nebūtinai nuo infarkto. Turbūt ir žmogus ilgai neištvertų maitinamas triušio racionu...

Ir vis dėlto kas tai yra cholesterolis?
Cholesterolis - medžiaga, esanti kraujo plazmoje ir visuose audiniuose.
Chemiškai organinis junginys susidedantis iš steroidų grupės, formulė C27H46O – būtinas gyvybei, kadangi jį sudaro membranos, gaubiančios visų gyvųjų ląstelių pagrindą, taip pat baziniu komponentu tulžies rūgštims, steroidiniams hormonams ir vitaminui D sintetinti.
Cholesterolis cirkuliuoja kraujyje ir sintetinamas kepenyse ir kai kuriuose kituose organuose. Jis yra netirpus vandenyje: jis turi būti surištas su baltyminiais dariniais - lipoproteinais- tam, kad galėtų būti pernešamas kraujyje. Mažos koncentracijos lipoproteinai MTL "blogasis cholesterolis" transportuoja cholesterolį iš kepenų, kur yra sintetinamas, po visus audinius, kuriuose jis atsiskiria nuo lipoproteino ir panaudojamas ląstelėms. Lipoproteinai didelės koncentracijos DTL "gerasis cholesterolis", transportuoja nepanaudotą cholesteriną atgal i kepenis, kuriose jis išskaidomas į tulžies rūgštis ir pašalinamas su tulžimi.

- Cholesterolis yra pagrindas lytinių hormonų sintezėje ( androgenas, testosteronas, estrogenas, progesteronas) taip pat kortikosteroidų-hormonų kurie saugo mus nuo stresų, o mūsų organizmą nuo vėžinių ir širdies susirgimų. Cholesterolis nepakeičiamas sintetinant vitaminą D, kuris būtinas kaulinio audinio augimui ir atsistatymui, nervinei veiklai, insulino gamybai, raumenų tonuso palaikymui, mineralų apykaitai, imunitetui, taip pat vaiko augimui ir vystymuisi.
- Cholesterolis - bazė tulžies susidarymui, kuri nepakeičiama virškinant, įsisavinant ir asimiliuojant riebalus.
- Cholesterolis - oksidantas, jis saugo vidines organizmo struktūras nuo ardančio poveikio laisvųjų radikalų, kurie susidaro medžiagų apykaitos procese ir dėl aplinkos poveikio. Tai iš dalies paaiškina, kad su amžiumi padidėja cholesterolio rodikliai - cholesterolis saugo organizmą nuo susikaupusių pažeidimų, kurie veda prie širdies ir vėžinių susirgimų.

-Cholesterolis atlieka "remontinę" funkciją pažeistoms arterijoms. Aterosklerozinės plokštelės ne kas kita, kaip apsauga pažeistų arterijų nuo susidevejimo ir tuo kaltinti cholesterolį yra tas pats kas kaltinti nenugruntuota geležį kad ji rūdyja.

- Cholesterolis būtinas normaliam serotoninių receptorių smegenyse veiklai. Serotoninas – cheminis komponentas, atsakingas už "gerą nuotaiką" ir jo deficitas susijęs su depresijomis, agresyvia elgsena ir polinkiu savižudybei.

Nereikia būti dideliu chemiku ar tai biochemiku, kad suprastume vieną tiesą : iš maisto produktų į kraują patenka tik tokios medžiagos, kurios gali ištirpti kraujyje, kitaip sakant tirpios vandenyje. Cholesterolis šioms medžiagoms nepriklauso, kadangi jis yra netirpus. Maisto produktuose taip pat nėra lipoproteinų MTL "blogasis cholesterolis", jis sintetinamas kepenyse ir niekaip negali atsirasti skrandyje ar tai žarnyne ir jo mes negauname su maistu. Jeigu cholesterolis negali papulti į kraują iš skrandžio ir žarnyno, jis niekaip negali papulti ir į kepenis, kur vyksta jo jungimasis su lipoproteinais. Iš to seka, kad bet koks ryšys tarp cholesterolio esančio jūsų lekštėse ir jūsų kraujyje yra absurdiškas tiek teoriškai tiek ir praktiškai. Jei koks nors ryšys ir būtų, turėkime omenyje, kad mūsu kepenyse yra sintezuojama iki 2000 mg cholesterolio per parą, ir papildomi 500-600 mg mūsų valgiaraštyje gali įtakoti tik 25 -30%. Pvz. riebi kiauliena 100gr.- 75 mg. Toliau dar įdomiau.
Kuo mažiau riebalų mūsų racione, tuo daugiau cholesterolio cirkuliuoja kraujyje, todėl kad:
žarnynas vienas iš didžiausių ir aktyviausių organų. Žarnyno paviršiaus ląstelės pasikeičia per keletas dienų. Jeigu mityboje per mažai riebalų, organizmas priverstas kompensuoti deficitą sintetindamas kepenyse mažos koncentracijos lipoproteiną (blogąjį cholesteriną). Tai gali patvirtinti tyrimai atlikti tarp vegetarų, pas kuriuos cholesterolio lygis (7,8-9,0 mmol/l), tuo tarpu kuomet pas tiriamus eskimus (5,3-5,7mmol/l), nežiūrint į tai kad, kasdieninėje mityboje jie suvartoja 800-1000 mg cholesterolio.Tyrimų duomenys rodo, kad žmogaus organizme yra iki 350 gr cholesterolio, o cholesterolio kiekis kraujyje didėja priklausomai nuo amžiaus (1,6 -1,8 mmol/l) pas kūdikius ir iki (5,2-7,8 mmol/l) pas 60-mečius. Ir nebekeista, kuomet amerikiečiai atlikę ilgalaikius tyrimus 350 tūkstančiui vyresnių nei 20 metų gyventojų priėjo išvados, kad esant cholesterolio kiekiui mažiau nei (4,6 mmol/l ) insulto rizika padideja 200%, kepenų vėžio rizika - 300%, astmos rizika - 200%, klinikinės depresijos - 200%, alkoholizmo ir narkomanijos rizika - 500% (University of California, San Francisco).Ir nebekeista , kad mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių susirgimų tarp vyrų prancūzų yra dvigubai mažesnis nei pas amerikiečius, o pas moteris beveik nepastebimas. Kasdieninė prancūzų mityba turtinga riebalais ir cholesteroliu: nacionalinis patiekalas - žąsies kepenėlės (600 mg cholesterolio), kiaušiniai (350 mg), grietinėlė, sūriai, mėsa, žuvis ir kitas turtingas riebalais ir baltymais maistas. Prie visko dar pridėkime tą faktorių, kad prancūzų daugelis vyrų "sėkmingai" rūko, kaip amerikiečiai prieš kokį 20 metų. Pasaulinės sveikatos organizacijos tyrimas, atliktas Europoje parodė, kad infarkto galimybė yra 79 % didesnė dėl nepakankamo vitamino E kiekio kraujyje, negu dėl aukšto cholesterolio lygio. Ne mažiau įdomesni kiti darbai, kurie teigia, kad nebuvo rasta tiesioginio ryšio tarp cholesterolio kiekio kraujyje ir arterijų susirgimuose.
1999 metais 24 -oje Amerikos kardiologų asociacijos konferencijoje buvo pateikti tyrinėjimai, kuriuose žemas cholesterolio lygis siejamas su insulto rizika. Tyrimai parodė, kad pas asmenis su cholesterolio lygiu mažesniu nei (4,6 mmol/l) insulto rizika dvigubai didesnė, negu prie (5,9 mmol/l) Daugelis tyrimų pakankamai vienareikšmiškai demonstruoja kad, kuo jūs vyresnis ir kuo didesnis cholesterolio lygis, tuo geriau jūsų sveikatai ir ilgaamžiskumui!!! Štai ką šiuo klausimu 2001 metais teigia vienas iš vedančiųjų anglų medicininis žurnalas"The Lancet": "Mūsų duomenys patvirtina anksčiau gautas žinias apie didesnį mirtingumą tarp pagyvenusių žmonių su žemu cholesterolio lygiu kraujyje ir demonstruoja, kad pastoviai žemas cholesterolio lygis faktiškai padidina mirties riziką". <<Our data accord with previous findings of increased mortality on elderly people with low serum cholesterol, and show that long-term persistence of low cholesterol concentration actually increases the risk of death>> Tai, kad aterosklerozinės plokstelės užkemša kraujagysles ir tai priveda prie infarkto ir kitų susirgimų - akivaizdu ir neginčijama. Klausimas yra kitas, kas yra pirminis šiame procese - aterosklerozė (neelastingos kraujagyslės) ar maistinis cholesterolis ir ar gali jis turėti esminę įtaka aterosklerozės atsiradimui ir tolimesniam proceso progresui. Šitame kontekste peržvelkime sekančius faktus:
- kultūrose ir regionuose, kur dominuoja turtingas cholesteroliu baltyminis racionas, ir iš dalies ar tai visiškai nevartojami angliavandeniai, širdies-kraujagyslių susirgimų praktiškai nėra. Todėl mažai tikėtina, aukštas cholesterolio rodiklis maiste stimuliuoja aterosklerozės vystymąsi, - nutukimas, diabetas ir aterosklerozė - ligos palydovai. Diabetas ir aterosklerozė pažeidžia vegetarus žymiai anksčiau nei mesėdžius. Kuo daugiau mityboje angliavandenių, tuo greičiau progresuoja nutukimas, diabetas ir aterosklerozė. Tokiu būdu, cholesterolis, kurio praktiškai nėra vegetarų mityboje, negali tapti aterosklerozės priežastimi.
Cholesterolio forma (MTL) sudaranti plokšteles ant kraujagyslių sienelių, susidaro išskirtinai tik kepenyse.

Žinoma tai, kad kuo daugiau mityboje riebalų, tuo mažiau cholesterolio gaminama kepenyse. Tokiu būdu, tik cholesterolis gaminamas kepenyse, o ne esantis maiste, neša atsakomybę už susidarančias plokšteles kraujagyslėse. Iš aukščiau pateiktų teiginių seka, kad aterosklerozė visada atsiranda anksčiau už aterosklerozines plokšteles, kurios užkemša kraujagysles, o cholesterolis tik atlieka "remontinę" funkciją nusidevėjusioms ir neelastingoms kraujagyslėms. Kiekvienas praktikuojantis kardiologas žino, kad pas žmones su "normaliu" cholesterolio lygiu infarktai pasitaiko ne ką rečiau negu pas tuos, kurie turi "per aukštą" cholesterolio rodiklį. Kodėl gi vis tik vyksta isteriška anticholesterolinė propoganda, neatsižvelgiant į atrodytų labai paprastus argumentus. Deja, cholesterolis farmacinėms įmonems - legvas grobis, kurio dėka galima uždirbti. Aterosklerozė kaip pelno objektas jiems nelabai tinka, juk tai gyvenimo būdo ir amžiaus liga, kuri nenustatoma paprastu kraujo tyrimu, ir žinoma negydoma pelningais vaistais.
Dar įdomus faktas kad normalus cholesterolio lygis kraujyje prieš kurį laiką buvo skaitomas 6,2mmol/l, po to 5,7 mmol/l , o šiai dienai nuleido iki 5,2 mmol/l. Kuo žemesnė norma, tuo didesnis triukšmas, kuo didesnis triukšmas, tuo dažnesni testai ir vizitai pas gydytojus, kuo dažnesni testai, tuo daugiau "ligonių" ir receptų vaistams, kurie įsiterpia į kepenyse vykstančius procesus ir blokuoja cholesterolio sintezę ir tuo pačiu pažeidžia visą eilę procesų vykstančių organizme, nežiūrint į tai, kad cholesterolis gyvybiškai būtinas organizmui: jis yra pagrindinis ląstelės membranos komponentas, bazinis tulžies susidarymo komponentas, nepakeičiamas steroidinių harmonų ir vitamino D susidaryme. - tulžies susidarymas ir išskyrimas turi svarbią fiziologinę reikšmę reguliuojant cholesterolio balansą organizme. Riebalų stygius mityboje stabdo tulžies sekreciją, kuri vyksta dėka aukštos koncentracijos lipoproteinų (gerojo cholesterolio),
- motinos pienas turtingas riebalais ir turi fermentų, kurie leidžia vaiko organizmui pasisavinti cholesterolį, kuris būtinas smegenų vystimuisi ir nervų sistemai.
- visos be išimties organizmo ląstelės reikalauja cholesterolio kaip lastelių membranos komponento.
Na ir kas dabar iš to, - o gi štai kas. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis po širdies - kraujagyslių ligų, vėžiniai susirgimai yra antroji mirtingumo priežastis JAV nusinešanti 540 tūkst. gyvybių kas metus. Be abejo, anticholesterolinė, antibaltyminė ir antiriebalinė kompanijos kartu su perdirbtais produktais, hidrintais riebalais, padaugintu kiekiu angliavandenių mityboje įnešė savo indelį į susidariusią situaciją. Nenuostabu, kad kasmetinis mirtingumas nuo vėžinių susirgimų trečio pasaulio šalyse, kur vyrauja primityvi mityba ir neišvystyta medicinos priežiūra, sudaro viso labo tik 5%, kuomet JAV - 23%. Ir nekaltinkite savo gydytojo, kuris jums išrašo cholesterolį mažinančių vaistų, visiškai galimas variantas, kad jis juos pats naudoja ar tai išrašo savo giminaičiams. Deja, gydytojų sąmonė dar labiau "praplauta" anticholesteroline propoganda, negu jų pacientų. Todėl, prieš suvartojant eilinę piliulę nuo cholesterolio, prisiminkite "kad cholesterolis yra nepakeičiamas mūsų organizmui", nekalbant jau apie tai, kaip mums svarbi yra įvairiapusiška kepenų funkcija.

TAI TURĖTŲ KEISTI IKI ŠIOL VYRAVUSIĄ NUOMONĘ