2. Nepasikliaukite medicina. Ji neblogai gydo daugelį ligų, bet negali padaryti žmogaus sveiko. Kol kas ji net negali išmokyti žmogaus, kaip tapti sveiku.
Maža to: bijokite patekti į gydytojų nelaisvę! Kartais jie yra linkę perdėti žmogaus silpnybes ir savo mokslo galybę, sukuria žmonėms menamas ligas ir išduoda vekselius, kurių negali apmokėti.

3. Kad taptumėte sveiki, reikalingos jūsų pačių pastangos, nuolatinės ir ženklos. Jų negalima niekuo pakeisti. Laimei, žmogus yra toks tobulas, kad susigrąžinti sveikatą galima beveik visada. Tiesiog būtinos pastangos didėja senstant ir gilėjant ligoms.

4. Bet kokių pastangų dydį lemia motyvai, o motyvus – tikslo reikšmingumas, laikas ir jo pasiekimo tikimybė. Ir labai gaila, bet dar ir charakteris! Deja, sveikata, kaip svarbus tikslas, iškyla prieš žmogų, kai mirtis tampa artima realybe. Tačiau silpno žmogaus net mirties šmėkla negali ilgam išgąsdinti: jis susigyvena su mintimi apie ją, pasiduoda ir nuolankiai eina link pabaigos. (O gal tai ir gerai? „Nešvaistyk, kūma, jėgų, skęsk!“ Pabaiga juk ta pati: anksčiau ar vėliau...)

5. Sveikatai vienodai būtinos keturios sąlygos: fizinis krūvis, mitybos apribojimai, grūdinimasis, laikas ir mokėjimas ilsėtis. Ir dar penkta – laimingas gyvenimas! Deja, be pirmųjų sąlygų ji sveikatos neužtikrina. Bet jei gyvenime nėra laimės, tai kur rasti stimulų pastangoms, kad įsitemptum ir badautum? Deja!

6. Gamta maloninga: pakanka 20–30 minučių fizinės kultūros per dieną, bet tokios, kad pritrūktų oro, suprakaituotumėte ir kad pulsas padvigubėtų. Jei šį laiką padvigubinsite, bus išvis puiku.

7. Reikia riboti save maiste. Palaikykite svorį: ūgis (cm) minus mažiausiai 100.

8. Mokėti atsipalaiduoti – mokslas, bet tam reikia dar ir charakterio. Jei tik jis būtų!

9. Apie laimingą gyvenimą. Sakoma, kad sveikata – jau pati savaime yra laimė. Tai netiesa: prie sveikatos lengva priprasti ir nustoti ją pastebėti. Tačiau ji padeda pasiekti laimės šeimoje ir darbe. Padeda, bet nelemia. Tiesa, liga – tai jau tikrai – nelaimė.

Aš nepretenduoju nei į išsamumą, nei į neginčijamumą čia išdėstytuose savo patarimuose.

• Žmonės turi žinoti, kad persivalgymas, fizinis netreniruotumas, psichinė įtampa ir grūdinimosi stoka yra pagrindinės jų ligų priežastys.

• Kad dėl visko kalti jie patys, o visai ne išorinė aplinka, ne visuomenė, ne žmogiškosios prigimties silpnumas.

• Ligoms gydyti pirmiausia reikia pašalinti šiuos veiksnius, t. y. treniruotis, gyventi pusbadžiu ir valgyti žalias daržoves, nesišiltinti ir miegoti kiek norisi ir, žinoma, nerūkyti.

• Vaistai, prie kurių šie žmonės taip prisirišę, tokiu atveju veiks daug efektyviau.

• Jei technika išlaisvino žmogų nuo naudingų krūvių, juos reikia kompensuoti „benaudžiais“ – fizine kultūra. Viso labo viena valanda!

• Valgykite daugiau daržovių ir vaisių.

• Griežtai palaikykite svorį.

• Pasitikėkite savo prigimtimi ir nelakstykite veltui pas gydytojus