Vis aiškiau matosi, kad šalia ligų diagnostikos ir gydymo, sveikatos apsaugos sistemoje veikia daugiau atskirų, bet labai susijusių jos dalių:

1. Sveikatos tausojimas –  tai  žinių apie  mokslo pasiekimus visuma, švietimo ir kultūros pagalba auginama  atskirai kiekvieno žmogaus ir visos visuomenės suvokimo ir sąmoningumo lygio apie  turimus sveikatos išteklius ir  jų tausojimo svarbą bei būdus.
2. Sveikatos stiprinimas – organizmo imuninės ir kitų fiziologinių sistemų stiprinimas (grūdinimas),  įgalinantis  apsisaugoti nuo ligas sukeliančio žalingo išorės faktorių poveikio.
3. Ligų diagnostika. Labai svarbu ją vykdyti kuo anksčiau ir kuo tiksliau.
4. Ligų gydymas. Jį reikia pradėti nedelsiant diagnozavus ligą. Jis turi būti racionalus  ir efektyvus.
5. Sveikatos reabilitacija – prarastų dėl ligos ar traumos fiziologinių funkcijų atstatymas po gydymo.

Kaip ir dauguma fizikinių bei socialinių procesų mus supančiame pasaulyje, taip ir SAS funkcionavimas,  pasižymi tam tikru periodiškumu arba  žiedinės dinamikos principu.  Reikia pastebėti, kad  į tokią socialinių  procesų dinamiką  vis dažniau yra atkreipiamas dėmesys naujausiuose  Jungtinių tautų  ir Europos Sąjungos  pagrindiniuose   dokumentuose. Pavyzdžiui, vis aktyviau propaguojamas „Žiedinės ekonomikos“ principas. Šalys, kurios eina šiuo keliu, susilaukia pritarimo ir paramos.  Manau, toks požiūris kuo geriausiai tinka ir sveikatos apsaugos sektoriui (žr. pav.).

Žiedinės ekonomikos esmėje sudaro siekis gaminti  produktus ir juo vartoti nepaliekant atliekų. Vartojimo pasėkoje gautas atliekas  perdirbti ir vėl gaminti kitus produktus. Tenka pastebėti, kad  sveikatos priežiūros paslaugų  sektoriuje daugiau  taikytinas ne „žiedo“, o  „spiralės“ principas. Šis principas stebimas daugumoje biologinių procesų, pavyzdžiui baltymų ir genų sandaroje ir kitur. Sveikatos apsaugo sistemoje spiralės principas gali būti paaiškinamas sekančiai. Kuo daugiau dėmesio skiriame sveikatos tausojimui, tuo mažiau jo reikia sveikatos stiprinimui, o kuo daugiau dėmesio skiriame sveikatos stiprinimui, tuo mažiau jo reikia ligų diagnostikai, ir gydymui.  Kuo anksčiau ir tiksliau diagnozuojame ligas, tuo lengviau jas gydyti, o kuo efektyviau gydome tuo rečiau reikia atstatinėti prarastas fiziologines organizmo būkles ir funkcijas reabilitacijos metodų pagalba.  Toks požiūris ir atlikti kokybiniai sistemos pertvarkymai leistų nedidinant skiriamų sveikatos priežiūrai biudžeto asignavimų  ženkliai pagerinti jos efektyvumą.  Žinoma tokius pokyčius padaryti nebus lengva – tam prireiks laiko ir atkaklumo.  Tačiau labai svarbu  pradėti sąmoningai  suvokti problemos esmę – tai padeda nukreipti pastangas teisinga linkme ir greičiau bei lengviau pasiekti teigiamus rezultatus. 

Tenka apgailestauti,  kad mūsų šalies gyventojai ir jų nuomonę  atspindinti politinė sveikatos apsaugos sistema, kol kas nesupranta šių principų. Dėl šios priežasties daromos klaidos mums kainuoja sveikatą ir laimingo gyvenimo  metus. Štai keletas dažniausiai daromų esminių SAS klaidų:

1. Neįvertinta sveikatos tausojimo  veiklos svarba. Neskiriamas pakankamas dėmesys švietimui sveikatos klausimais, nepakankamai išvystyta sveikatos kultūra  ir sveikos gyvensenos tradicijos.
2. Sveikatos stiprinimas sutapatinamas su reabilitacine veikla. Žinoma, visuose sveikatos priežiūros etapuose svarbu stiprinti sveikatą, tačiau lengviausia ir efektyviausia tai daryti, kai organizme dar nėra patologinių procesų. Šiam tikslui  neskiriamas valstybinis finansavimas, nėra suderinta  kurortinė-sanatorinė sistema, nepakankamai išvystytas sveikatos turizmas ir  pan.   
3. Neskiriamas reikiamas dėmesys visuomenės  motyvacijos skatinimui, t. y. profilaktiškai tikrintis sveikatą. Tam  nėra suformuota  aiškių  ekonominių paskatų, neefektyviai veikia privalomo sveikatos draudimo sistema, kuri iš esmės draudžia  ir finansuoja sveikatos priežiūros įstaigas už jų atliekamas  paslaugas, bet  ne apsidraudusių piliečių sveikatą.
4.  Dažnai nepagrįsta ir neracionali  vien medikamentinio pobūdžio ligų gydymo sistema. Siekdamos vis didesnio pelno farmacinės kompanijos iškreipia gydymo schemas savo naudai.  Pavyzdžiui, neskiriamas reikiamas dėmesys gyvensenos medicinai. Tai nauja moksliniais faktais pagrįsta medicinos sritis, leidžianti gydyti lėtines ligas tam nenaudojant vaistų, bet  keičiant pacientams šias ligas sukėlusį ydingą  gyvenimo būdą.
5. Silpnai  ir nepakankamai efektyviai veikia visuomenės sveikatos  sritis.  Neskiriamas reikiamas dėmesys ligas sukeliančių rizikos faktorių, susijusių su nesveika gyvenamąja aplinka ir ydinga gyvensena, pašalinimui.  Visuomenės sveikatos finansavimas nesusietas su šios veiklos  efektyvumu. 

Šios ir kitos panašios priežastys nurodo  akivaizdų būtinumą  daryti kokybinius SAS pokyčius, įgalinančius keisti nusistovėjusias šalies gyventojų ir politikų nuostatas, kurios sveikatos apsaugą sutapatina tik su ligų gydymu. Tuo tikslu LR Seimo Sveikos gyvensenos komisija  parengė svarbų politinį dokumentą  – Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gaires.  Šiomis gairėmis siekiama paskatinti Sveikatos apsaugos ministeriją  pradėti diegti į šalies sveikatos apsaugos sistemą kokybinius pokyčius. Tikimasi, kad šis dokumentas padės  aktyviau integruoti  sveikatos apsaugos iššūkius ir veiklas į visus šalies ekonomikos ir kultūrinio gyvenimo sektorius.  Tai lyg "receptas" įsigyti "vaistams",  kurie leistų pagydyti negaluojančią  mūsų sveikatos apsaugą.