JAV kažin ar pradės karą, jei Rusijos kariai neperžengs Ukrainos sienos. Maskva taip pat nenori karo, nes vargu ar nugalėtų NATO, jei įvyktų rimtas susirėmimas. Tačiau, nepaisant to, gruodžio 3 dieną laikraštis „Washington Post“, remdamasis JAV žvalgybos tarnybomis, pranešė, kad Rusija planuoja rimtą įsiveržimą į Ukrainą. Teigiama, kad operacijoje dalyvaus apie 175 tūkstančius Rusijos karių.

Situacijos ištakos – Ukrainos ketinime stoti į NATO. Šiam veiksmui Rusija nori sutrukdyti. Prieš tai Ukraina norėjo stoti į ES. Tai nuliūdino Rusiją, o pasekmes matėme 2014 metų krizėje. Rusija aneksavo Krymą surengusi referendumą, kurio metu gyventojai pasisakė už prisijungimą prie Rusijos. Krymas – svarbus strateginis taškas tarp Juodosios ir Viduržemio jūrų. Iki to laiko Ukraina buvo tokia, kokia dabar yra Baltarusija, - nepriklausoma valstybe po SSRS žlugimo, kuri visada laikėsi prorusiškos pozicijos ir neignoravo Rusijos norų. Viskas pasikeitė jai panorėjus stoti į ES. Nuo to laiko prasidėjo pilietinis karas, kuris dar vadinamas „karu Donbase“. Nors krizė tęsiasi, sutartis dėl asociacijos su ES buvo pasirašyta. Vis dėlto tai neduoda jokių garantijų, kad Ukraina taps ES nare. Kitas žingsnis – stojimas į NATO. Dėl pilietinio karo, kuriame dalyvauja ir Rusija, Ukraina, norėdama apsisaugoti, nori tapti NATO nare. Tuo tarpu Rusija iš JAV reikalauja saugumo garantijų: tiksliau, nesiųsti NATO karių į Ukrainą ir nepriimti jos į šią organizaciją.

Apie autonominę Donbaso respubliką kalbėta daug seniau, dar 2006 metais. Net jei Ukraina įstos į NATO, Rusija vis tiek per Krymą kontroliuos maršrutą iš Juodosios į Viduržemio jūrą. Kol kas Krymo Autonominę Respubliką ES, JAV ir Japonija laiko Ukrainos dalimi. Bandant išspręsti situaciją, 2014 metų rugsėjo buvo pasirašyti Minsko susitarimai tarp Rusijos ir Ukrainos. Jų tikslas buvo išspręsti konfliktą tarp valstybių. Tačiau susitarimai neveikė, tad 2015 metų vasarį buvo pasirašyti nauji susitarimai, prie kurių prisijungė ir Prancūzija bei Vokietija. Jie pagelbėjo, tačiau situacijos galutinai neišsprendė.

Kuo ilgiau bus nestabilu, tuo labiau Ukraina norės į NATO. Rytų Ukrainoje konflikto metu jau žuvo per 13 tūkstančių žmonių. 2020 metų antroje pusėje buvo pasiektos paliaubos, o 2021 metų sausį situacija ėmė keistis: ji suprastėjo, kai Joe Bidenas apkaltino Rusiją kiberatakomis, o Vladimirą Putiną pavadino žudiku.

Kas bus toliau? Viskas priklausys nuo JAV veiksmų. Karo niekas nenori, tačiau bet kokia provokacija gali jį nulemti.

Šaltinis

Tai yra autoriaus nuomonė, už kurios turinį minfo.lt neatsako.