Tai primena ankstesnius politinius įvykius. Atsimenu, kai Zigmantas Povilas Balčytis jau buvo laikomas būsimu premjeru. Atrodė, kad viskas nuspręsta. Šilutės krašte žmonės džiaugėsi, jog pagaliau turės pirmą premjerą iš savo krašto. Tačiau per vieną naktį situacija pasikeitė ir premjeru tapo Gediminas Kirkilas. Politikoje ne visada premjeru tampa tas, kuris pirmasis paskelbiamas favoritu.

Vis dėlto šį kartą manau, kad Mindaugas Sinkevičius turi visas galimybes tapti premjeru. Tai jam būtų svarbiausias politinės karjeros etapas. Pralaimėjus ir šią galimybę, po kelių nesėkmingų rinkimų nacionalinėje politikoje būtų labai sunku sugrįžti į lyderių gretas.

Lyderystė atsiskleidžia ne tada, kai viskas sekasi lengvai. Ji pasirodo tada, kai tenka laimėti sudėtingomis aplinkybėmis.

Mindaugui Sinkevičiui neabejotinai padėjo ilgametė šeimos patirtis politikoje. Jo tėvas Rimantas Sinkevičius daugelį metų buvo viena ryškiausių Jonavos politinių figūrų. Tokia politinė patirtis visuomet suteikia papildomą atramą, tačiau ilgainiui kiekvienam tenka įrodyti savo paties lyderystę.

Panašių situacijų Lietuvos politikoje matėme ir daugiau. Politinės partijos dažnai ieško lyderių, kurie galėtų išlaikyti stabilumą iki tol, kol bus priimti ilgalaikiai sprendimai.

Tačiau Mindaugui Sinkevičiui teks susidurti su kita problema. Jis nėra Seimo narys, o Lietuvos parlamentinėje sistemoje premjero autoritetas labai glaudžiai susijęs su darbu Seime.

Kitas svarbus aspektas yra partijos palaikymas. Socialdemokratų tarybos balsavimas parodė, kad palaikymas nėra absoliutus. Tai reiškia, kad naujajam premjerui teks nuolat telkti partiją ir ieškoti kompromisų.

Dar vienas išbandymas bus viešoji lyderystė. Trumpame penkių minučių komentare galima sudaryti vienokį įspūdį. Tačiau premjerui tenka valandų valandas atsakinėti į klausimus, aiškinti sprendimus, kalbėti Seime ir visuomenei. Tokiose situacijose labai greitai paaiškėja tikrasis pasirengimas.

Manau, kad vienas pirmųjų rimtų išbandymų galėtų būti dalyvavimas rinkimuose vienmandatėje apygardoje. Lietuvos politikoje susiformavusi tradicija, kad svarbiausi partijų lyderiai paprastai turi tiesioginį rinkėjų mandatą.

Tokią patirtį turėjo Ingrida Šimonytė, Viktorija Čmilytė-Nielsen ir daugelis kitų didžiųjų partijų lyderių. Tiesioginis rinkėjų pasitikėjimas sustiprina premjero autoritetą tiek partijoje, tiek Seime.

Mindaugui Sinkevičiui dabar teks įrodyti, kad jis gali būti ne tik administruojantis vadovas, bet ir politinis lyderis.

Premjero darbas nėra vien Vyriausybės posėdžiai. Didelė darbo dalis vyksta Seime, frakcijoje ir derinant sprendimus su koalicijos partneriais. Todėl jam teks nemažą dalį savo laiko skirti būtent parlamentiniam darbui.

Vakar būsimas premjeras sėdėjo Seimo salėje ant paprastos kėdės. Jei šiandien jis tampa Vyriausybės vadovu, keisis ne tik jo darbo vieta. Jam teks įrodyti, kad jis gali vadovauti ne simboliškai, o realiai.

Tai ir bus svarbiausias jo politinės karjeros egzaminas.