Turėjome susitikimus su keturiais ministrais, kurių atsakomybės sritys yra itin svarbios valstybės valdymui. Išskyrėme kelis pagrindinius klausimus: sveikatos apsaugą, bendrojo vidaus produkto augimą ir valstybės finansus.

Ko gero, šiandien reikėtų pradėti nuo sveikatos apsaugos.

Saugumui buvusi valdančioji koalicija skyrė 5,38 procento bendrojo vidaus produkto. Atrodytų, kad gynybos sistema juda pirmyn, tačiau, mano vertinimu, prioritetai ir šioje srityje sudėlioti netinkamai.

Susitikime dalyvavusiam vidaus reikalų ministrui Martynui uždavėme klausimą, kaip jis planuoja kovoti su kontrabandiniais balionais ir kaip ketina bendradarbiauti su kaimyninėmis valstybėmis. Atsakymas buvo paprastas: viskas priklausys nuo užsienio politikos. Kaip pasakys užsienio reikalų ministras, taip ir bus elgiamasi.

Kitas klausimas buvo apie statutinių pareigūnų atlyginimų didinimą. Ministras atsakė, kad atlyginimai turėtų kilti palaipsniui.

Tačiau jie ir taip palaipsniui kyla dėl infliacijos ir indeksavimo. Todėl norėtųsi išgirsti ne bendras frazes, o konkrečius sprendimus, numatytus Vyriausybės programoje ir jos įgyvendinimo plane.

Panašiai kalbama ir apie pensijas. Jau turėjome premjerą, kuris pensininkams dalijo po 200 eurų, tačiau rinkimuose patyrė visišką fiasko. Kiekvienas pensininkas supranta, kad pensijos kasmet indeksuojamos, nepriklausomai nuo to, ar valdžioje yra „Nemuno aušra“, konservatoriai, liberalai ar socialdemokratai. Tai yra įstatymuose numatytas procesas, o ne vienos partijos dovana.

Dar daugiau klausimų kilo dėl sveikatos apsaugos sistemos ir jos finansavimo.

Linas Kukuraitis, stojantis prie Sveikatos apsaugos ministerijos vairo, akivaizdžiai turi drąsos, ambicijų ir noro dirbti. Tačiau iš jo atsakymų susidarė įspūdis, kad jis dar nepakankamai supranta, kaip valdoma sveikatos apsaugos sistema ir kaip paskirstomi jos pinigai.

Paklausus, ką jis darys su Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervu, atsakė, kad nieko negali padaryti, nes viską valdo finansų ministras.

Tuomet paklausiau, ar jis, būdamas ne tik ministru, bet ir Seimo nariu, neplanuoja pasinaudoti įstatymų leidybos iniciatyvos teise ir registruoti Fiskalinės drausmės įstatymo pakeitimų. Šis įstatymas buvo priimtas 2024 metų gruodžio 22 dieną ir riboja galimybes panaudoti rezervo lėšas.

Atsakymas buvo aiškus: nieko registruoti neketina ir tikisi, kad koalicija laikysis savo pažadų.

Kai analogišką klausimą uždaviau į frakciją atėjusiam finansų ministrui, atsakymas buvo toks pats. Jis taip pat nieko keisti neplanuoja.

Tuomet kyla paprastas klausimas: ar jūs patys žinote, ką įrašėte į Vyriausybės programą?

Pagal dabar numatytą politiką gydymo įstaigoms ir toliau gali būti neapmokamos virškvotinės paslaugos. Be to, praėjusiais metais buvo priimtas sprendimas nuo 2027 metų padidinti valstybės įmokas už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis maždaug 300 milijonų eurų.

Tačiau Finansų ministerija jau dabar teikia projektą, kuriuo šio sprendimo įgyvendinimas būtų atidėtas iki 2028 metų.

Tai reiškia, kad sveikatos apsaugos sektorius ne tik negaus suplanuotų 300 milijonų eurų. Įvertinus neapmokamas virškvotines paslaugas, bendra negaunama suma gali pasiekti apie 460 milijonų eurų.

Vien virškvotinėms paslaugoms apmokėti kas ketvirtį reikia reikšmingų papildomų lėšų. Jeigu jos ir toliau nebus apmokamos, gydymo įstaigų finansinė padėtis tik blogės.

Todėl klausiu dar kartą: ar naujoji Vyriausybė supranta, ką pati įrašė į savo programą?

Kai kurios programos nuostatos atrodo taip, lyg būtų parašytos visiškai neįvertinus realių finansinių pasekmių.

Panaši situacija yra ir socialinėje srityje. „Sodros“ biudžetas šiandien yra rekordinis, tačiau Vyriausybės programoje beveik nekalbama, kaip bus tobulinama socialinio draudimo sistema, kaip bus valdomi rezervai ir kokios ilgalaikės reformos numatomos.

Linui Kukuraičiui uždaviau ir klausimą apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervą. Popieriuje rezervas turėtų sudaryti apie 17 procentų, tačiau realiai jis jau artėja prie 25 procentų.

Ar naujasis ministras suvokia skaičius ir sistemos mastą, prie kurios vairo ateina? Ar žmogus tiesiog paskiriamas, o vėliau bus mėginama kažkaip išplaukti?

Situacija labai paprasta.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervas šiandien siekia beveik 950 milijonų eurų, kai visas fondo biudžetas yra maždaug 4 milijardai eurų. Tai reiškia, kad rezerve laikoma beveik ketvirtadalis viso biudžeto.

Tačiau tuo pat metu nėra galimybės laiku apmokėti gydymo įstaigoms už jau suteiktas virškvotines paslaugas.

Tai sunkiai paaiškinamas absurdas.

Ir tai dar ne viskas.

Vyriausybės programoje numatoma toliau didinti akcizus cigaretėms, alkoholiui ir kitoms prekėms. Tuo pačiu vidaus reikalų ministras Martynas pripažįsta, kad Lietuvoje kas ketvirta surūkoma cigaretė yra kontrabandinė ir kad būtina imtis priemonių kontrabandai mažinti.

Tačiau didinami akcizai kaip tik plečia kainų skirtumą tarp legalių ir nelegalių prekių. Kuo šis skirtumas didesnis, tuo patrauklesnė tampa kontrabanda.

Vadinasi, viena ranka Vyriausybė žada kovoti su kontrabanda, o kita priima sprendimus, kurie gali ją dar labiau skatinti.

Todėl po susitikimų su ministrais liko esminis klausimas: ar naujosios Vyriausybės nariai iš tiesų supranta savo atsakomybės sritis, finansinius skaičius ir į programą įrašytų pažadų pasekmes?

Kol kas atsakymai optimizmo nesuteikia.