Skamba gražiai. Net labai gražiai. Man ji net panaši į ,,SVAJONIŲ PROGRAMĄ “.

Tik yra vienas mažas klausimas – iš kokių pinigų?

Programa žada beveik viską: didesnes išmokas, spartesnį pensijų augimą, investicijas, naujus projektus, stipresnę ekonomiką, geresnes paslaugas. Tačiau kai paklausi, iš kokių finansavimo šaltinių visa tai bus padaryta, aiškaus atsakymo kol kas nėra.

Dar labiau stebina tai, kad didelė programos dalis paremta labai bendromis formuluotėmis – „didinsime“, „skatinsime“, „stiprinsime“, „gerinsime“, „plėtosime“. Tokie abstraktūs teiginiai savaime nesukuria jokios pridėtinės vertės, jei šalia nėra aiškių priemonių, atsakingų institucijų ir finansavimo šaltinių. To mokoma viešojo administravimo, strateginio planavimo ir politikos formavimo principuose.

Dar įdomiau, kad diskusijos kilo ne tik dėl pažadų. Net dėl pačios programos rengimo ir jos pateikimo procedūros viešai išsakyti rimti teisiniai klausimai. Vieni tikina, kad viskas atlikta pagal Konstituciją, kiti perspėja apie galimas teisines pasekmes.

O paprastam žmogui svarbiausias klausimas visai ne procedūros.

Ar po visų šių pažadų sumažės elektros, šildymo ir maisto sąskaitos? Ar vėl gausime tik naują pažadų paketą?

Kol kas susidaro įspūdis, kad vietoje konkretaus veiksmų plano gavome ilgą politinių norų sąrašą.

Jeigu šeimos biudžetas būtų planuojamas tokiu principu – pirmiausia pažadame išleisti, o tik paskui galvojame, iš kur paimsime pinigus – bankas paskolos greičiausiai nesuteiktų.

O valstybės mastu toks planavimas kažkodėl pristatomas kaip atsakinga politika.

Klausimas paprastas: ar pasitikėtumėte žmogumi, kuris pirmiausia pažada išleisti milijardus, o tik po to ieško, iš kur juos paimti?

Kaip manote Jūs – ar tai reali Vyriausybės programa, ar gražiai parašytas politinių norų katalogas?

P.S. Kol kas bent viena gera žinia – postai jau išdalinti. Dabar belieka įrodyti, kad jie gauti pagal kompetenciją, o ne pagal politinius susitarimus.