Gaila, kad nebuvo vertintas plevėsavimas „teisingomis“ vėliavomis, tai būtume pirmieji...

Atrodytų, kad Lietuva pasauliniame progreso kontekste tampa nelabai kam įdomi, išskyrus tuo, kad gali būti futbolo aikšte svetimų interesų žaidimuose.

„Ir kam ce įdomūs tie tavo rodikliai“, - kaip mat pasakys mano kaimynė Zosė, dar pridurdama, kad nemyliu Lietuvos – mat nuolat ją kritikuoju.

Zosei daug įdomiau stebėti, kaip UR ministras ruošiasi skaitmenizuoti Mozambiką, o KA ministras išvaduoti Hormūzo sąsiaurį. Zosės mylimiausias politikas yra Žygis, kuris ką tik užsimojo „į savo rankas paimti Vašingtoną“.... Na, dar Matukas, kuris nugalėjo Kinijos drakoną ir buvo pasišovęs atsiimti Smolenską. Zosė labai džiaugėsi, kai LR Prezidentas pranešė, jog Lietuvos strateginis tikslas – Ukrainos narystė NATO (apie kokius čia konkurencingumo rodiklius, tarptautines investicijas ar technologinę infrastruktūrą galima kalbėti -kažkokios niekur negirdėtos sąvokos ir tiek). Zosė labai džiaugėsi, kai buvęs KA ministras nupirko Lietuvai drakono dantis – tą akimirką Zosė pajuto neregėtą saugumo jausmą – dar didesnį, nei tas, kurį jai suteikia dabartinis vyras Petras, kai retais atvejais į namus grįžta negirtas. Zosė labai džiaugėsi, kai LR Seimas pradėjo prastūminėti branduolinio ginklo Lietuvoje dislokavimą – kaip ne kaip, jau ir Zosei aišku, kad dauguma 

Seimo narių balsuoja ne todėl, kad taip širdis liepia, o todėl, kad bijo.... Zosės nuomonės. 

Mat pagal „vatnikų“ medžioklę Lietuva tikrai užimtų pirmąją poziciją visuose pasauliniuose konkurencingumo indeksuose (gaila, kad tokio rodiklio ten nėra, o galėtų būti – jei tik Žygis tuo pasirūpintų).

Nu ką ce galėčiau pasakyti?.... Gal tik tiek, kad kristi nuo kopėčių yra visai faina, kuomet tas kritimas pridengiamas teisingomis vėliavomis, teisingais lozungais ir dar plius „neteisingai mąstančių“ emociniu bei mentaliniu šantažu.