Nu, net nežinau, kokia čia man šią vasarą parėjo karma, bet šis postas ir vėl bus apie š....
Tiksliau apie tą š...kuris iš mažo (randamo Palangos kopose) kvantiniu greičiu perauga į didesnį (užgautos valdininko savimeilės sugeneruotą isteriją).
Istorijos pradžia – iki ašarų banali. Garsus Lietuvos dizaineris Juozas išsakė viešą kritiką Palangos merui: Palangoje trūksta tualetų, dušų, suoliukų. Žodžiu, žmogus, matęs pasaulio ir žinantis, kad gali būti geriau, panoro, kad panašiai būtų ir Palangoje. Tiesą sakant to paties noriu ir aš – jau gerokai pabodo priš...tos kopos ir prisisiota jūra. Kai pagalvoji, nu bliam, kiek galima, juk 21 amžius, jau nebe kokie 1980-ieji, kai Palanga džiaugėsi, savo grožiu galėdama nukonkuruoti kokį Krymą. Žodžiu, Juozo, o tuo pačiu ir mano norai buvo pasiųsti į Visatą... O čia ir prasidėjo.... Taip sakant net š... problemų sprendimas į Visatą nenueina be didelio politinio š.... barjero. O š... barjerus Palangos meras moka statyti kur kas geriau ir greičiau, nei tūlikus ar dušus.
Taigi š.... barjerų statymui buvo pasirinkti įtakingiausi Lietuvos influenceriai, pradedant Edmundu ir baigiant savivaldybės finansiškai palaikomu vietiniu Palangos leidiniu. Ir jeigu vieni influenceriai su infuenceriams būdingu teisingumu dar bandė kažką įrodinėti, a la, „žiūrėkite, kiek Palangoje daug tūlikų – š*kit , kiek norit“, tai Palangos savivaldybės finansuojamas influenceris „pirstelėjo“ gerokai stipriau. Tiesa, iki tiesioginio pasakymo „rusai puola“ dar šiek tiek trūko, bet čia pat sužinojome, kad Juozas, t.y. „Juozukas“ arba „siuvėjas“ „ruošiasi būti nauju Palangos meru“. Ir kad dar Blažytei reikia naujo mero – mat Darbo partija ims Palangą.
Taigi va taip... O viskas prasidėjo nuo to, kad kažkada nusprendžiau pagulėti kopose ir pastebėjau, kad guliu visiškai šalia š.... Tuomet net nežinojau, kad Palangos meras yra iš „teisingos“ partijos, o apie „teisingos“ partijos atstovus – tik gerai arba nieko. Tuomet tiesiog galvojau ne apie „teisingas“ partijas ar „pasiaukojančiai “ dirbančius valdininkus, o apie musę, kuri ruošėsi nutūpti ant mano nosies, nors ką tik tupėjo ant to paties š....
Dabar jau suprantu, kad Juozui daug lengviau yra savo kūriniais pasaulyje išgarsinti Lietuvą, nei per valdininkų kuriamus š.... barjerus pasiųsti norą į Visatą dėl tualetų ar suoliukų. Man taip pat yra lengviau sukurti tarptautinį verslą, nei Palangos kopose rasti vietą, kurioje nebūtų š... ir tuo pačiu neišgąsdinti Palangos valdininko, kad „Darbo partija taikosi į jo vietą“.
Tikrai nežinau, ar Juozo ir kitų Palangos poilsiautojų norai matyti paplūdimiuose (ar šalia jų) tualetus, dušus ir suoliukus pasieks Visatą, bet kol kas žinau, kad poilsiautojai toliau sisioja į jūrą, „lengvinasi“ kopose ir vietoj suoliukų savo užpakalius trina į akmenis – taip taip, prie įėjimo į paplūdimį, kuriuo naudojuosi, suoliukų nėra. Yra tik trys akmenys – vienas lygiu paviršiumi, kiti du – nelygiu. Taigi prie to, kuris lygiu paviršiumi, susidaro eilės – žmonės čia prisėda, kai reikia nusivalyti smėlėtas kojas. O ant tų, kur nelygiu paviršiumi, nesėda, nerizikuoja. Viena bobulytė pasakojo, kad neatsargiai prisėdusi ant to akmens, kuris nelygiu paviršiumi, stipriai nusibrozdino užpakalį....
O man vis tik atrodo, kad Palangos meras, įvairiausių „influencerių“ pagalba pildamas patyčias ant jį kritikuojančių poilsiautojų, savo užpakalį nusibrozdins dar stipriau, nei jį nusibrozdinusi bobulytė, prisėdusi ant briaunuoto akmens. Galbūt tokiu būdu į valdininkų postus pamažu ateis žmonės, kurie sprendžia, diskutuoja, gerbia oponentą ir iš eilinio š.... kopose nelipdo ištiso politinio š.... Ir man dzin, kokia partijai jie priklausys – teisingai ar neteisingai – man svarbu, kad musė, ką tik tupėjusi ant kopose palikto š...., tarsi kokia mero influencerė, netūptų ant mano nosies.
Beje, zosių lygmenyje mano pastabos ar šiaip pasidejavimai/džiaugsmai dažnai virsdavo didžiais politiniais įvykiais. Pavyzdžiui, pasiguodusi, kad Varėnoje prisirinkau sukirmijusių baravykų, čia pat sulaukiau vietinės Zosės perspėjimų „niekas ce nei tavęs, nei tavo partijos toje Varėnoje nelaukia“. O kažkada pasidžiaugiau, kad Kauno stumbras man yra gražus ir čia pat sulaukiau Kauno Zosės priekaištų: „tai tu ce Kauno merą palaikai????“.
Nu, žodžiu, belieka pasidžiaugti, kad augame, bet ne pagal tūlikų skaičių, o pagal buitinių problemų politizavimo perkėlimą nuo zosių iki paties mero lygmens.
Skaityti komentarus