Audito komitete svarstėme 2027-2029 metų valstybės biudžeto projektą. Kuo giliau žvelgiu į skaičius, tuo aiškiau – Vyriausybė tiesiog dalija pažadus, kurių sąskaitas paliks ateičiai.
Įsivaizduokite šeimą, kuri planuoja savo ateinančių metų biudžetą.
Pajamos aiškios. Išlaidos auga. Paskolų daugėja. Bet šeima vis tiek nusprendžia: pirksime daugiau, išleisime daugiau, o kaip apmokėsime sąskaitas – sugalvosime vėliau.
Ir dar pamiršta į biudžetą įrašyti dalį jau prisiimtų įsipareigojimų.
Skamba neatsakingai. O valstybės mastu tai jau milijardai.
Pažvelkime į skaičius.
• 2027 metai. Vyriausybė planuoja 3,8 proc. BVP deficitą. Valstybės kontrolė prognozuoja 5 proc. Skirtumas – apie 1,1 milijardo eurų!
• 2028 metai. Auditorių prognozuojamas deficitas jau 5,8 proc. BVP.
• 2029 metai. Deficitas gali pasiekti 5,9 proc. BVP. Norint sugrįžti prie privalomos 3 proc. ribos, gali prireikti daugiau kaip 3 milijardų eurų korekcijos.
Tai ne smulkios skaičiavimo paklaidos. Tai perspėjimas apie valstybės finansų ateitį.
Bet dar įdomiau – kaip tas biudžetas sudėliotas.
Pasirodo, ne visos būsimos išlaidos jame tinkamai įvertintos. Geležinkelių infrastruktūra, parama Ukrainai, atlyginimų, sveikatos draudimo įmokų ir pensijų didinimas.
Užtat papildomus 197 milijonus eurų, kuriuos tikimasi surinkti pagerinus mokesčių administravimą, Vyriausybė jau įskaičiavo.
Pinigų dar nėra, bet išleisti juos jau suplanuota!
Manau, kad tokių neapibrėžtų pajamų negalima laikyti patikimu finansavimo šaltiniu.
Ir tai dar ne viskas.
2026–2029 metais grynosios valdžios sektoriaus išlaidos vidutiniškai augtų po 7,9 proc. kasmet, nors pagal patvirtintą fiskalinį struktūrinį planą leistinas vidutinis augimas – 4,7 proc. Tai 3,2 procentinio punkto skirtumas.
Kitaip tariant, Vyriausybė spaudžia akceleratorių, nors valstybės finansų stabdžiai jau kaista.
Net ir pritaikius 1,5% laikiną (iki 2029 m.) išlygą gynybos išlaidoms, biudžeto projektas neatitinka fiskalinės drausmės taisyklių.
Ir dabar – pati nemaloniausia dalis.
Valstybės skola.
2029 metais ji gali priartėti prie 60 proc. BVP, 2030 metais šią ribą viršyti, o 2035 metais pasiekti net 74 procentus!
Vien palūkanoms už skolą 2029 metais gali prireikti 2,1 milijardo eurų per metus, kai 2026 metais – apie milijardą.
Paaiškinimas – gynyba, geopolitinė situacija, ankstesni įsipareigojimai.
Niekas neginčija būtinybės stiprinti valstybės saugumą. Bet gynybos finansavimas neturi tapti universaliu pasiteisinimu visoms biudžeto spragoms lopyti.
Kėliau ir papildomų biudžeto pajamų klausimą. Kodėl rimčiau nesvarstoma galimybė dalį energetikos įmonių neplanuoto viršpelnio nukreipti valstybės poreikiams? Kodėl neoptimizavus valstybės turto valdymo?
Teiravausi dėl būsimų išlaidų, ilgalaikių įsipareigojimų, fiskalinės drausmės ir konkretaus plano dėl paramos Ukrainai.
Deja į visus rūpimus klausimų atsakymų negavau. Todėl šiandien komitete tokiam biudžeto projektui nepritariau. Jeigu nepriklausomi valstybės auditoriai mato milijardines rizikas, o Vyriausybė negali jų įtikinamai paaiškinti tai kelia tik dar daugiau abejonių dėl šio projekto pagrįstumo ir ilgalaikių skolinimosi pasekmių.
Skaityti komentarus