Neobjektyvios žinios, parsidavę laidų vedėjai, iš eterio neišlipantis Kasčiūnas su Čmilyte, kasdien siautėjanti konservatyno “gauja”, “užingridinės” mafijos “užsakymų stalo” budeliai, eterio chamai.

Kiek gali siautėti žurnalistinis banditizmas, isteriški tironai, kuriems medžiagą teikia spec. tarnybos?

Žiniasklaidą jie pavertė korupcijos lauku.

Jų “tyrėjai” gali pritempti bet ką prie bet ko.

Klausimas tik vienas: “UŽ KIEK?”

Praradę gėdos jausmą parsidavusių televizijų pagalba jie inicijuoja masinius protestus, “tylos minutes”, “gėdos dienas”.

Jie stengėsi nuversti valdžią, kuri dar nė nebuvo suformuota.

Ar gali kas pasakyti: “GANA”.

Savo laidomis jie stengiasi sukelti valstybėje sumaištį, ažiotažą, varo diskusijas “į vienus vartus”, atsirenka nuolatinius “užingridams” palankius pašnekovus, Jakilaičio laidose penkiese spardo vieną.

Ir tai kartojasi nuolat.

Jakilaitis kėdėje vartosi kaip žaltys, kad tik suvalgytų “valstietį” ar socdemą. Po jo laidų 

komentarų funkciją LRT išjungia.

Tai - ne žiniasklaida. Tai - žurnalistinis banditizmas.

Lietuviška žiniasklaida parsidavė, išsigimė. Visa. Skaudu. Pikta ir liūdna.

Didžiausia gėda dėl LRT, kuri ryja mokesčių mokėtojų pinigus ir be jokios sąžinės graužimo kasdien nuodija tautos sąmonę.

Jakilaičio “žurnalistika” remiasi neslepiamu “užingridinių” vertybių šališkumu.

Ir už tokį cinišką “bazarą” niekas neprivers jo atsakyti nei asmeniniu turtu, nei laisve.

Pagal kenkimą valstybei ir neapykantos kurstymo politiką Jakilaičiui ir Tapinui neprilygs niekas.

Po jų laidų neįmanoma užmigti nuo LRT remiamo “Kubos mafijos” valdymo “gėrio”.

Atsiguli ant kairio šono - sapnuojasi Šimonytė, ant dešinio - Gentvilas, ant nugaros - šalia guli Kasčiūnas.

Užsnaudus ant pilvo - sapne į nugarą šnopuoja Anūkas Gabrielius.

Ribas seniai peržengė agresyvūs, keistai deformuoti jakilaičiai, tapinai. Nuo LRT “šėryklos” jų patraukti neįmanoma.

Kas tuos valstybės siurbėles galėtų įveikti - įsivaizduoti sunku.

Kada į jų duris įdės rankeną?

Juk tokios laidos nekuria ir neduoda nieko. Jos viską atima.

Tokios laidos ilgai slėgs, kankins, apsunkins, sukaustys, grauš iš vidaus. Ir ne vien mane. Po jų sukylantys jausmai - tai pykčio ugnis, o Jakilaitis - tai “alyva” tautos neapykantai.

Žiūriu į laidą vedančio niekšelio šypseną, bet juokas neima.

Aišku viena - laidos kūrime protas nedalyvavo.

Ar nebūtų geriau nekenkti Lietuvai, Jakilaiti?

Juk tai jūs - agresyvūs, šališki, brutaliai deformuoti žurnaliūgos užgrobėte Lietuvos viešąją erdvę ir visus mus siekiate ištremti į “užingridinio” genderinio susinaikinimo ir vaivorykštinės landsberginės agresijos pasaulį.

Tai jūs niekinate gimstamumą ir tempiate Lietuvą į “spalvotąjį” rojų.

Tai jūs esate ištikima LGBT beprotybių atrama ir net pritūpę stengiatės tą “rojų” išlaikyti.

Kiekvieną pirmadienio vakarą tęsiasi šių žiniasklaidos “vilkšunių” psichologinis smurtas. Ir tam nematyti nei galo, nei saiko.

Nėra brutalesnės agresijos formos, nei Jakilaičio laidos, kai sveiko proto žmonės, patekę į LRT, susiduria su Jakilaičio politinio žaidimo beprotnamiu.

Žmogų jie ėda gyvą. Pasikeisdami. Pirmadieniais - Jakilaitis, kitomis dienomis - “Vilniaus brigados” berniukas Tapinas.

Jie ieško vis naujų būdų kitaminčius sumenkinti, įskųsti, suguldyti veidu į purvą.

Jie emociškai luošina ir sąmoningai silpnina kitaip mąstančių žmonių galias ir galimybes.

Savo asmeniniam gyvenimui Jakilaitis aklas.

Šis “arbitras” elgiasi kaip sisteminis žvėris, LRT eteryje mafijos gaujos teisėmis naudojasi kaip savo nosine.

Tai - politinis ir emocinis terorizmas, turint tikslą sulaužyti puolamo žmogaus karjerą, sveikatą ir gyvenimą, sužlugdyti likimą ir pažeminti, sumurdyti žmogų, į kurį jis nusitaikė.

Tokie žurnaliūgos į žmones panašūs būna tik tada, kai nekalba, nerodo ir nerašo.

Šių žiniasklaidos bepročių veikla pažymėta chamizmo ir žurnalistinės negalios ženklu.

Jie tiesiog daužo neįtinkančius žmones - emociškai, dvasiškai, psichologiškai. Jų patyčių laisvė - niekaip nepažabojama.

Bandau suvokti - ko tokiems “įtakingiausiems” labiau reikia: psichiatro ar egzorcisto?

Nuomonės lyderis Jakilaitis, turintis ambicijų prieš kiekvienus rinkimus paaiškinti, už ką balsuoti, už ką - ne, - įsitvirtino ir kitame žanre - kažkokiu stebuklingu būdu jo žmona buvo tapusi buvusios premjerės Šimonytės atstove spaudai.

O dukra, tiesiai iš mokyklos, nukeliavo dirbti į LRT.

Ir ką?

Ne. Čia nėra jokios protekcijos. LRT “tyrėjai” dėl to tyrimo niekada nepradės. Nes savų įdarbinimas per pažintis - Jakilaičio šeimos atveju - nėra protekcija. Tai nėra privilegijų, naudos ar išskirtinių sąlygų suteikimas saviems.

Tai nėra asmeniniai ryšiai ar pažintys. Gink, Dieve.

Čia tiesiog “proteguojami reikiami nuopelnai”.

Jakilaičio šeima - buvo, yra ir bus neliečiama. Nes ji - išskirtinė. Taškas.

Kitiems - toli iki tokios “stulbinančios kompetencijos”, ryšių ar įgūdžių.

LRT “tyrėjai” visada ignoruos šiam “nuomonių lyderiui” nepatogius faktus, o išpūs tuos, kurie atitinka iš anksto suformuotą jų hipotezę. Juk jie moka kurti ne tik statistinį melą.

“Tyrėjai” moka užsimerkti prieš faktus ir tiesą ir sukurti problemas, kurių nebuvo.

Štai ką reiškia įtaka, žurnalistinė Jakilaičio strategija ir pažintys.

Štai kas daro įtaką įstatymams, visuomenės nuomonei ir kuria šeimos sėkmės istorijas.

LRT “tranų buveinėje “ šeimyninė ranga klesti.

Štai kokių savybių reikia, kad taptum “įtakingiausiu visuomenės lyderiu”. Tam visai nebūtina sąžinė ar gilūs dvasiniai potyriai.

Štai kaip atsiranda neliečiamieji “įtakūnai”.

Karjeros aukštumas jie kuria ne skaitydami knygas, ne nagrinėdami meno kūrinius, ne tepdamiesi kremą ant veido ir ne būdami pavyzdžiu asmeniniame gyvenime.

Savo gyvenimo sėkmę, socialinę galią, pelnus ir karjerą jie kuria nepotizmu, pažintimis ir kitais labai kūniškais būdais.

Jie kuria iliuzijas kitiems, atidirbinėja už “reklamas”, o savo balso svorį jie labiausiai jaučia pasiėmę mikrofoną ir kamerą - vesdami šališkas laidas.

Tada jie pajunta, kokia svarbi jų nuomonė,nors reikšmingi jie yra tik patys sau.

Pažiūrėjęs jų laidas ar perskaitęs jų rašliavą žmogus niekada nepradės gerbti žiniasklaidos.

Žurnalistiką šie propagandistai pavertė perkama paslauga, žemiausiu amatu, korupcijos lauku.

Jie puikiai įvykdytų bet kokį užsakymą.

Klausimas tik vienas: “UŽ KIEK?”

Tik žemiausio lygio žurnaliūga gali džiūgauti dėl to, kad jis sugebėjo užčiaupti pašnekovą, “užlenkti” neįtikusį premjerą, apjuodinti žmogaus gerą vardą, sukelti įtarimus, aprūpinti nervų ligomis ir nemiga, sukurti tuščias, skambias antraštes, sukelti galvos skausmą ir gerą vardą sutrypti taip, kad jo garbės nesugrąžins jokie teismai.

Kokią Lietuvą ir kokią Tėvynę jie myli?

Greičiausiai, jie jos niekada ir neturėjo.

Nuotraukose: propagandistas Jakilaitis.

Savo gyvenimui jis aklas. Vos tik vienas laidos dalyvis užsiminė apie tai, kada ir kaip “sužibo” šio propagandisto “žvaigždė”, kaip pradžioje patirties jis sėmėsi, lakstydamas paskui Miliūtę, ir tik vėliau įsisiūbavo taip, kad pakeitęs beveik visas televizijas, “nutūpė” LRT “šėrykloje” - beje, ten jis įdarbino ir savo dukrą, vos tik pašnekovas pasakė, kad Jakilaitis kitus ėda, o savęs nemato, - pašnekovas, apie tai užsiminęs, nedelsiant buvo nutrauktas.

Eteryje į Jakilaitį jau nusibodo žiūrėti. Kai užsiveda jo monologas - nustoja galioti etika, teisė, logika, žmoniškumas ir pati valstybė.

Tai vadinasi ŽINIASKLAIDOS DUGNAS arba ŽURNALISTINIS BANDITIZMAS.