Cezario salotos įkvepia ir po rūbais junti jaudinantį nuogumą, vėl kviečia šviesa ir vėl ateina vakaras ir laukimas. Vėl užgroja orkestrai, vėl po aperityvo tuoj atneš firminį, o ponios tokios gražios ir nekaltos.
Sutiks su viskuo ir protingai, nu kaip protingai taip vis varto akis, ir viskas Titanike gerai. Svarbiausia - nieko negalvoti ir nematyti, mes tą gerai išmokom, nes tai ir yra išmintis. Tai mūsų senolių ir padalinimų išmintis, kad viską vėl gausim už dyką ir nieko nereikės daryti.

Nes tiesa yra tada, kai švarutis, teisingas ir nieko nereikia daryti, ar ne? O ką patamsy - argi kieno reikalas, vėl pasipuošę išeisim prie jūros ir prisiminsim, ką naktį darėm ir akyse suspindės žiburiukai.

Ir bus ko nebebus, ir tikėsim - šįvakar kitaip, dabar viskas kitaip, ir suprasim - gal būtų, jei atsibustum savim, bet tą jau užmiršom. Nes svarbiausia žodžiai ir kad tik niekas nesikeistų, kad tik nieko nebūtų, kad tik nieko nereiktų daryti - tas svarbiausia.

Mes suaugom giminų šakom, susipynėm šaknimis, lapais ir šniokščiam kaip vėjas šioj žemėje prie šaltos jūros, kur ruoniai ant smėlio ir sena pora išėjusi prie bangų mūšos. Gal ir yra tikrumas, gal dabar - kada skaitot mane koks esu dabar - ir yra tikrumas?

Gal užteks naktimis galvoti apie visus - kas tau tie visi, jeigu tu jiems niekas, gyvenk sau ir liūdėk, kad tik tavęs nepakrutintų, juk kas čia beliko - tik sąmonės asmenukės. Argi kas galvoja, kad yra niekas, nes niekas jau nebegrįš, argi kas šiais laikais skambina, kad išgirstų tavo balsą.

O juk buvo, kad ištiesdavau atsibudęs ranką, ir sulaukdavau rankos, kai klausdavom - ką dabar galvoji - ir sulaukdavom tikro atsakymo. Ir atsimerkęs pamatydavau akis ir laukdavau vakaro, ir pirštai atsakydavo delnui, ir niekas nenorėjom pabėgti.

Bet jau vėl tuoj baigsis vasara ir vėl pralaimėsim, nes jeigu negirdi - tavęs ir nėra. Ir vėl viską užvaldė numirėlių žodžiai ir gyvieji yra vieniši. Ir vėl vienatvė yra tikrumas, kaip buvo visada, kitaip niekada ir nebuvo, mes ne pasaulio bambos ir ne išimtis.

Esam didžiausias pasaulyje laivas ir viskas bus gerai, svarbiausia, kad tik niekas nesikeistų ir nieko nereiktų daryti, ir sulauksim kitamet vėl šviežių bulvių, kad tik nieko nebūtų ir mūsų baimė būti bus tiesa, ir niekas nebus kaltas.