°C
      2021 01 26 Antradienis

      Kinija paleido veikti pirmąją dirbtinę saulę

      Nuotrauka: thesun.co.uk nuotr.

      2020-12-30 09:00:00

      Kaip pranešė valstybinė žiniasklaida, Kinija įjungė rekordinio dydžio „dirbtinės saulės“ tokamaką (tokamakas – riestos formos įrenginys, kuris sukuria magnetinį lauką, skirtą plazmai sulaikyti, termobranduolinės sintezės metu). Kinija tikisi, kad jų sukurtas įrenginys bus panašus į tą, kuris planuojamas pagal pasaulinį tarptautinio termobranduolinių eksperimentinių reaktorių (ITER) projektą.

      „HL-2M“ tokamakas buvo naudojamas ir bandomas nuo 2006 m., tačiau būtent šių dienų įjungimas reiškia „Experimental Advanced Superconducting Tokamak“ (EAST) komandos kelią į tikrą sintezės veikimą po daugelio metų planavimo ir darbo.

      2018 m. EAST paskelbė naujienas, kai tokamako temperatūra pasiekė 180 milijonų laipsnių. 2019 m. EAST išsikėlė dar aukštesnius tikslus ir paskelbė apie planus šią temperatūrą padvigubinti ir kad per 2020 m. jiems pavyks pasiekti pagrindinę tokamako veikimo temperatūrą - 360 milijonų laipsnių. Tai dar neįvyko, tačiau 2020 m. vis dar yra laiko. Žinoma, COVID-19 sukelta pandemija paveikė paveikė viso pasaulio mokslą. Jei EAST komanda keliais mėnesiais vėluos įgyvendinti savo tikslą, tai vis tiek bus galima laikyti laimėjimu.


      Kaip ir daugelis pasaulio tokamakų eksperimentų, EAST jau buvo pavykę pasiekti norimų rezultatų šiek tiek anksčiau. Spurgos arba kitaip riestainio formos tokamako talpykloje, saulėje kaitinama plazma sukasi ratu, kuriame „skraido“ itin atvėsinti elektromagnetai.

      Šis magnetinis laukas yra vienintelis dalykas, plūduriuojantis tarp 360 milijonų laipsnių plazmos ir žmogaus sukurtų medžiagų, kurios akivaizdžiai negali atlaikyti šios temperatūros. Plazma atsiranda suskaidžius skirtingus branduolius, bet tik po to, kai juos sulydo, o ne iš karto skaido.

      Kai 2006 m. buvo pastatyta „EAST“, komandos tyrėjai pradėjo itin intensyviai užsiimti eksperimentiniais tyrimais. Dalis jų yra paprastos teorijos įrodymas, nes tokamakuose esančios temperatūros Žemėje niekur neįmanoma surasti. Paprasčiausiai ji yra per aukšta.

      Kylant temperatūrai, magnetinė izoliacija taip pat turi didėti ir tai buvo pagrindinė šių reaktorių gedimo problema. Kiekvieną kartą vykdydami eksperimentinį paleidimą ir padidindami temperatūrą šiek tiek daugiau, mokslininkai leido pastebėti išorinius pokyčius.

      Tai reiškia, kad šių tokamakų reaktorių išorinės kameros paprastai turi kriogeniniu būdu aušinamus konstruktus, galinčius atlaikyti atitinkamas sąlygas. Net geriausiems pasaulio mokslininkams, kurie dirba su šia idėja jau dešimtmečius, vis dar nepavyko pagaminti produktyvios plazmos.

      EAST plazmą pavyko pasiekti per 10 sekundžių dar 2018 m., bet tai buvo tik pati pradžių pradžia.


      Dabar, kai EAST paleido veikti savo sukurtą dalyką, tai projektas turi daug ką įrodyti. Norint pagreitinti visą tokamako reaktoriaus veikimą, reikia sunaudoti didžiulį energijos kiekį. Jei branduolių sintezės reaktorius negali lengvai padidinti šių sąnaudų, jis niekada negamins energijos, o ką jau kalbėti apie praktiškai neribotą galią, kurios pagalba įrenginiai galėtų veikti dešimtmečius.

      ITER ir EAST glaudžiai bendradarbiauja, be to, Kinija yra novatoriško ITER bendradarbiavimo dalis. Ar tas bendradarbiavimas vertas dešimčių milijardų dolerių, kol kada nors nebus pagaminta pirmoji megavatų galia?

      Tai sužinosime labai greitai - maždaug penkerių metų laikotarpyje.

      Skaityti komentarus

      Rimvydas Valatka 2021 01 01 04:53

      Nu autoriai, tokio netikusio vertimo nesu skaitęs! Joks skaitytojas, kuris nežino, kas yra "tokomakas", nesupras jūsų kliedesių.

      0
      0
      Atsakyti

      Komentuoti gali tik registruoti vartotojai