°C
      2020 08 09 Sekmadienis

      Dirbtinio intelekto lietuvių kalbos mokymams – 4 mln. eurų

      Nuotrauka: Pixabay nuotr.

      Autorius: BNS informacija
      2020-05-30 15:00:00

      Lietuva per pusantrų metų į technologijas, leidžiančias dirbtiniam intelektui (DI) suprasti lietuvių kalbą, investuos 4 mln. eurų.

      Tiek pinigų pirmajame etape – iki 2021 metų pabaigos – numatoma sąsajai „žmogus mašina“ (angl. Human-Machine Interaction) Vyriausybės pristatytame Ateities ekonomikos DNR plane. Bendra investicijų suma sieks 17 mln. eurų.   

      Beveik beribės panaudojimo galimybės

      Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia, kad tai yra tęstinė priemonė – pradinis įdirbis lietuvių kalbos skaitmeninimo srityje jau yra. Pasak jos, ši priemonė skirta mokyti dirbtinį intelektą suprasti, gebėti analizuoti, klausyti, skaityti, kalbėti bei rašyti lietuviškai.

      „Viešajame sektoriuje bus galima įdarbinti „robotus“, teikiančius bent dalį viešųjų paslaugų lietuvių kalba“, – BNS teigia ministerija.

      VDU Informatikos fakulteto Intelektualių sistemų laboratorijos vadovas Darius Amilevičius sveikina valstybės iniciatyvą prisidėti prie DI sprendimų kalbos srityje, nors ir nėra tikras, ar finansavimo pakaks. 

      Anot jo, technologijų panaudojimas gali būti ypač platus: jos praverstų beveik visur, kur vartojama lietuvių kalba, – nuo viešbučio registratūros iki skambučių centro. 

      „Bet kuri sritis, kurioje mes bendraujame žmonių kalba, tai yra sritis, kur turi vienareikšmiškai būti panaudotos šitos dirbtinio intelekto technologijos. Nes dirbtinį intelektą mes ir kuriame kaip pagalbininką žmogui, kuris kartu su mumis kažką kuria, daro. Deja, didžioji dalis mūsų informacijos yra išreikšta ne skaičiais, o žmogaus kalba. Paimkime tas pačias ligos istorijas, įstatymus, teismų nuosprendžius ir taip toliau“, – BNS sakė D. Amilevičius. 

      Darbo rinkoje galimi pokyčiai – ir malonūs, ir skaudūs 

      VDU mokslininko teigimu, dirbtinio intelekto sprendimai atneš pokyčių į darbo rinką ir jie yra visiškai natūrali pažangos dalis. Jo teigimu, kai kurios sritys tiesiog „prašosi“ suskaitmeninamos ir automatizuojamos. 

      „Dėl pokyčių darbo rinkai: vienareikšmiškai taip – pokyčių bus. Bet tai nėra blogai, žiūrėkite: savo laiku dingo mašininkės profesija, todėl, kad neliko rašomųjų mašinėlių, ir čia nekėlėme problemos. Šiandien rinkoje yra pakankamai daug rutininio darbo vietų, kurios iš savo prigimties tiesiog nori, kad tą darbą dirbtų mašina, o ne žmogus – tiesiog neturėjome mašinų“, – kalbėjo ekspertas.

      „Pavyzdžiui, skambučių centrų darbuotojai (...) arba tie patys viešbučio recepcijos darbuotojai – jau Japonijoje į šitą darbo vietą yra statomi humanoidai ir jie puikiai atlieka savo funkciją“, – pridūrė jis. 

      Vis dėlto D. Amilevičiaus teigimu, labiausiai turėtų gąsdinti ne tai, kad mašinos perims dalį žmogaus darbų, o tai, kad Lietuvoje tokiam virsmui pasiruošta prastai. 

      „Mane bent Lietuvoje gąsdina tai, kad nesame pasirengę švietimo, socialinei, mokesčių reformoms, nes pasižiūrėjau į Statistikos departamento skelbiamą darbo rinkos struktūrą ir su liūdesiu turiu konstatuoti, kad Lietuvoje labai daug darbo vietų, kurios pakliūna į tą rizikos zoną. Klausimas, kiek mes pasirengę tiems žmonėms padėti pakeisti kvalifikaciją ir kaip išgyventi tą persikvalifikavimo laikotarpį“, – ekspertas. 

      Kelyje į sėkmę lieka daug iššūkių 

      Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia, kad Lietuva jau yra pasiekusi gerų rezultatų, lietuvių kalbą pritaikant informacinėms technologijoms, – sukurta nemažai kalbos technologijų atvirojo kodo programinių sprendimų ir atviros prieigos kalbos duomenų rinkinių, kurie nemokamai pakartotinai panaudotini dirbtinio intelekto sistemų vystymui.

      „Bet pasiektų rezultatų nepakanka, siekiant toliau vystyti visavertes dirbtinio intelekto sistemas, bendraujančias su žmogumi lietuvių kalba“, – argumentuoja ministerija. 

      D. Amilevičius taip pat teigia, kad Lietuva pastaruoju metu pasiekė gerų rezultatų valstybinės kalbos ir dirbtinio intelekto dermės srityje. Vis dėlto jis pabrėžė, kad lietuvių kalba, vartojama vos kelių milijonų žmonių, turi rūpintis valstybė, nes sunku tikėtis, jog į tai investuos verslas. 

      „Būtent mažosios kalbos, kaip mes vadiname, susidurs su didelėmis problemomis, nes puikiai visi suprantame: didelės kalbos – didelė rinka, daug kas investuoja, tuo suinteresuoti. Mes – lietuviai, mūsų mažai, kalba labai sudėtinga, tuo mes panašūs į vengrus ir suomius ir visiškai nepanašūs į anglų kalbą. Todėl mūsų kalbai anglų kalbos sprendimai yra nepanaudotini“, – kalbėjo docentas. 

      Jis pridūrė, kad kalbos automatizavimas yra būtinybė: žmonės turi konstitucinę teisę tikėtis, jog viešasis sektorius suteiks jiems paslaugas valstybine kalba.

      Dar vienas iššūkis susijęs su faktu, kad dirbtinio intelekto laimėjimai kalbos supratimo srityje menkesni nei, tarkime, vaizdų atpažinimo atveju. 

      „Žmogaus kalba šiandien šitoms technologijoms yra sunkiausiai peržengiamas barjeras. Ir mašina šiandien, geriausiu atveju, priartėjo prie 6-7 metų vaiko lygio (...) Kačiukus ir katytes mašina atpažįsta jau greičiau ir geriau negu žmogus. Tokie patys tikslumai pasiekti ir kai kuriose medicinos srityse analizuojant nuotraukas. Bet tai – vaizdai. Su žmogaus kalbos supratimu mašina vis dar buksuoja“, – konstatavo docentas. 

      Realios naudos sprendimai – po kelerių metų

      Ministerijos teigimu, per pirmuosius kelis metus numatoma sukurti ne vien koncepcijas ir pirminius prototipus, bet ir įgyvendinti realią naudą duodančius sprendimus, pavyzdžiui, pokalbių robotus ir virtualius asistentus, aptarnaujančius lietuvių kalba, taip pat teisinių ir medicinos paslaugų sprendimus, sumažinant rutininio darbo krūvį gydytojams.

      D. Amilevičius pabrėžia, kad Lietuvos, nedidelės šalies, stiprioji pusė yra ne pramonė ar gamyba, bet paslaugos, susijusios su kūrybiniu potencialu. Pasak jo, belieka rasti būdų, kaip šį potencialą išlaisvinti. Savo ruožtu dirbtinio intelekto technologijos yra sritis, galinti tapti dar vienu tiltu į šalies gerovę. 

      „Šitų technologijų panaudojimas leidžia taupyti lėšas, reiškia, leidžia efektyvinti darbą, kurti naujas paslaugas, naujus produktus ir taip toliau – mašina pajungiama kurti žmogaus gerovę. O mūsų gi siekinys ir yra gerovės visuomenė, gerovės ateitis“, – sakė mokslininkas. 

      Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

      Skaityti komentarus