Tokie žmonės turi ypatingą charizmą, aurą, trauką ir vidinę galią, galinčią išvaduoti gyvybingus ir sąmoningus žmones iš tradicinių apribojimų. Toks žmogus negali būti pavergtas – štai kur sunkumas. Jo neįmanoma uždaryti į narvą.
Žmogų, kuris pažino savo vidinį pasaulį, sunku praryti ar pajungti sistemai. Jis tampa jėga, galinčia sugriauti nusistovėjusią tvarką.
Dauguma žmonių nenori būti trikdomi, net jei gyvena nelaimėje. Jie nelaimingi, tačiau prie to priprato. Todėl kiekvienas, kuris nėra nelaimingas, jiems atrodo svetimas.
Toks žmogus yra didžiausias svetimšalis šiame pasaulyje. Atrodo, kad jis niekam nepriklauso. Jo neriboja nei organizacija, nei visuomenė, nei valstybė.
Nesvarbu, ar jis turtingas, ar neturtingas – maištininkas iš tiesų yra imperatorius, nes jis nutraukė slegiančių sąlygų ir visuomenės nuomonių grandines. Jis sukūrė save pats, priimdamas visus savo atspalvius ir visą spalvų spektrą.
Jis iškyla iš tamsių ir neapibrėžtų savo nesąmoningos praeities gelmių ir užsiaugina sparnus, kad pakiltų į dangų.
Jo būdas būti yra maištingas – ne todėl, kad jis kovoja prieš kažką ar kažką neigia, bet todėl, kad atrado savo tikrąją prigimtį ir išdrįso gyventi pagal ją. Jo dvasia panaši į erelį – dangaus ir žemės pasiuntinį.
Maištininkas kviečia mus būti pakankamai drąsius, kad prisiimtume atsakomybę už tai, kas esame, ir gyventume pagal savo tiesą.
Skaityti komentarus