Yra žmonių, kurie daugybę metų domisi minčių galia, afirmacijomis, vizualizacijomis ir įvairiomis sąmonės praktikomis. Jie skaito knygas, mokosi, medituoja, kuria savo svajonių vaizdinius ir tiki, kad mintys gali pakeisti realybę.
Ir iš tiesų – tam tikru mastu jos veikia.
Kartais užtenka pakeisti požiūrį, sutelkti dėmesį į norimą rezultatą ir aplinkybės ima dėliotis palankiau. Atsiranda reikalingi žmonės, naujos galimybės, netikėti pasiūlymai. Atrodo, kad gyvenimas pradeda judėti norima kryptimi.
Tačiau ateina momentas, kai žmogus pastebi keistą dalyką: gyvenimas truputį keičiasi, bet esmė lieka nepakitusi.
Keičiasi darbai, santykiai, gyvenamoji vieta, aplinkybės, tačiau kažkas lieka nepakitę. Pajamų lygis vis grįžta į tą pačią ribą. Nauji santykiai po kurio laiko ima kartoti senųjų scenarijus. Naujas darbas iš pradžių atrodo nuostabus, tačiau netrukus vėl atsiranda jausmas: „Tai ne mano.“
Kas vyksta?
Galbūt problema ta, kad bandome perstatyti baldus tame pačiame name.
Perdažome sienas, pakeičiame paveikslus, išmetame vienus daiktus ir atsinešame kitus. Tačiau pats namas lieka toks pats. Jo sienos nesiplečia, o ribos išlieka tos pačios.
Lygiai taip pat galima šiek tiek pagerinti savo gyvenimą, tačiau neperžengti giliai viduje esančių ribų.
Dviejų aukštų namo neįmanoma sukurti vieno kambario bute vien perstačius baldus. Tam reikia statyti naują namą.
Todėl, norint didelių pokyčių, neužtenka vien galvoti kitaip. Reikia pažvelgti giliau.
1. Pokyčiams reikia nuoseklumo
Viena dažniausių klaidų – praktikuoti tik tada, kai gyvenime atsiranda problema.
Kai sunku, pradedame medituoti, vizualizuoti, kartoti afirmacijas, ieškoti atsakymų. Kai situacija pagerėja, viską metame.
Tačiau tikri pokyčiai neatsiranda per vieną vakarą ar vieną galingą mintį.
Jeigu norime pakeisti savo gyvenimą, turime išmokti išlaikyti naują kryptį ir tada, kai sunku, ir tada, kai viskas gerai.
Neužtenka pradėti. Reikia tęsti.
Mintys gali būti materialios, tačiau su jomis reikia dirbti nuolat. Tas pats galioja ir visoms kitoms praktikoms bei veiksmams.
Gyvenimo pokyčiai dažniausiai kuriami ne vienu dideliu šuoliu, o mažais veiksmais, kartojamais kiekvieną dieną.
2. Mūsų įsitikinimai gali trukdyti mūsų pačių svajonėms
Galime norėti daug pinigų, tačiau kartu bijoti juos išleisti.
Galime svajoti apie sėkmę, tačiau netikėti, kad mums jos pavyks pasiekti.
Galime trokšti meilės, bet pavydėti tiems, kurie ją jau rado.
Galime norėti pokyčių, bet giliai viduje manyti, kad jie neįmanomi.
Galime vizualizuoti savo svajonę, tačiau kartu galvoti: „Tai neveikia.“
Tuomet mūsų vidinis signalas tampa prieštaringas.
Viena mūsų dalis nori, o kita – stabdo.
Giliausi įsitikinimai dažnai valdo mūsų gyvenimą kur kas stipriau nei kasdienės mintys ar vizualizacijos.
Galima kiekvieną vakarą įsivaizduoti norimą gyvenimą, tačiau jeigu giliai viduje gyvename su įsitikinimu, kad nesame verti sėkmės, kad neturime galimybių arba kad „tokie dalykai nutinka ne tokiems žmonėms kaip aš“, būtent šie įsitikinimai gali tapti nematomomis mūsų gyvenimo ribomis.
Todėl dideli pokyčiai prasideda nuo gilesnio darbo su savimi.
Kartais reikia ne dar daugiau vizualizuoti, o peržiūrėti ir pakeisti savo įsitikinimus.
Tam labai padeda realūs pavyzdžiai.
Jeigu norime kažko išmokti, verta ieškoti žmonių, kuriems jau pavyko tai, ko siekiame. Stebėti jų kelią, mokytis iš jų patirties ir iš pradžių nuosekliai taikyti tai, kas veikia.
Tik gerai išmokus pagrindus galima pradėti kurti savo taisykles.
Tai galima palyginti su maisto gaminimu. Jeigu pirmą kartą norime išvirti tradicinę sriubą, tačiau vietoje vienų ingredientų dedame visiškai kitus, o paskui nusprendžiame, kad pats receptas neveikia, problema greičiausiai slypi ne recepte.
Pirmiausia reikia išmokti pagrindus. Tada galima eksperimentuoti. Kokybiška improvizacija atsiranda tik tada, kai gerai išmanome pagrindus. Tas pats galioja ir gyvenime.
3. Galvojame daugiau, nei darome
Dar viena dažna klaida – tikėti, kad užtenka daug galvoti, vizualizuoti ir laukti.
Tačiau mintys nėra veiksmo pakaitalas. Mintys parodo kryptį. Veiksmai padeda ja nueiti.
Norint pasiekti tikrai didelių pokyčių, reikia, kad mūsų įsitikinimai, ketinimai, žodžiai, emocijos ir kasdieniai veiksmai būtų nukreipti viena kryptimi. Tarsi strėlė.
Negalime vieną dieną judėti į vieną pusę, kitą – į kitą, o paskui stebėtis, kodėl nepasiekėme tikslo. Reikia pasirinkti kryptį ir išmokti joje išlikti.
Mintys šiame procese atlieka svarbią navigacijos funkciją. Jos padeda suprasti, kur einame, ir gali suteikti papildomo pagreičio. Tačiau veiksmai užtikrina, kad iš tiesų judėtume pirmyn.
Todėl, jeigu svajojame apie didelius pokyčius, vien perstatyti baldus savo dabartiniame gyvenime neužteks. Kartais reikia statyti naują namą.
Keisti ne tik išorines aplinkybes, bet ir savo vidines ribas. Peržiūrėti įsitikinimus. Išmokti veikti nuosekliai. Ir kiekvieną dieną, mažais žingsniais, kurti naują savo realybę.
Ne tik tada, kai sunku.
Ne tik tada, kai „dega uodega“.
Ne tik tada, kai norisi greito rezultato.
Kiekvieną dieną.
Nes dideli pokyčiai gimsta ne iš vienos galingos minties. Jie gimsta iš minties, kuria patikėjome, krypties, kurią pasirinkome, ir veiksmų, kuriuos kartojame tol, kol mūsų nauja realybė tampa mūsų gyvenimu.
Kartais neužtenka pakeisti baldų išdėstymą. Kartais reikia išdrįsti pastatyti visiškai naują namą.
Skaityti komentarus