Šiandieniniame pasaulyje labai lengva sukurti įspūdį. Galime atrodyti sėkmingesni, stipresni, protingesni ar laimingesni, nei iš tiesų jaučiamės. Socialiniai tinklai leidžia parodyti tik gražiausią savo gyvenimo pusę, o kasdienybėje išmokstame prisitaikyti prie aplinkinių lūkesčių ir sukurti tokį savo paveikslą, kokį norėtume, kad kiti matytų.
Tačiau yra vienas dalykas, kurio ilgai paslėpti neįmanoma. Tai – mūsų tikroji esmė.
Kad ir kaip sumaniai žmogus bandytų apsimesti tuo, kuo nėra, anksčiau ar vėliau tikrasis jo veidas išryškėja. Žodžiai gali būti apgalvoti, elgesys – surežisuotas, tačiau gyvenimas anksčiau ar vėliau parodo, kas iš tiesų esame.
Todėl daug svarbiau ne atrodyti, o būti.
Atrodyti ir būti – ne tas pats
Žmogus gali norėti atrodyti protingas, nors iš tikrųjų bijo pripažinti, kad kažko nežino. Gali stengtis pasirodyti stiprus, nors viduje jaučiasi labai pažeidžiamas. Gali kurti sėkmingo žmogaus įvaizdį, nors jo gyvenime nėra nei ramybės, nei tikro pasitenkinimo.
Kartais net laimę bandome paversti išoriniu įvaizdžiu.
Tačiau būti laimingam ir atrodyti sėkmingam – du visiškai skirtingi dalykai. Žmogus gali turėti gražų namą, gerą automobilį, aukštas pareigas ir vis tiek jaustis vienišas. Kitas gali gyventi paprastai, neturėti nieko, kuo galėtų pasigirti, tačiau jaustis ramus, mylimas ir savo gyvenimu patenkintas.
Išorinis vaizdas ne visada pasako tiesą apie žmogaus vidų.
Kaukės ilgainiui tampa per sunkios
Apsimesti tuo, kuo nesi, reikalauja daug energijos. Reikia nuolat prisiminti, kokį vaidmenį pasirinkai, ką pasakei vienam žmogui ir ką parodei kitam. Reikia saugoti savo įvaizdį, bijoti būti demaskuotam ir nuolat stengtis atitikti kitų lūkesčius.
Tačiau žmogus negali visą gyvenimą gyventi su kauke. Anksčiau ar vėliau ji tampa per sunki.
Tikroji mūsų esmė išryškėja tada, kai susiduriame su sunkumais. Kai nebegalime kontroliuoti situacijos. Kai esame pavargę, supykę, išsigandę. Būtent tada paaiškėja, kas esame iš tikrųjų, nes sudėtingomis aplinkybėmis sunkiausia išlaikyti sukurtą vaidmenį.
Todėl žmogaus vertę dažniausiai parodo ne tai, kaip jis elgiasi tada, kai viskas vyksta pagal planą, o tai, kaip jis elgiasi tada, kai gyvenimas patikrina jo charakterį.
Tikras stiprumas nereikalauja jo demonstruoti
Stiprus žmogus nebūtinai garsiai kalba apie savo stiprybę. Protingam žmogui nereikia nuolat įrodinėti, kad jis protingas. O iš tiesų savimi pasitikintis žmogus neturi nuolat siekti kitų pritarimo.
Kai žmogus yra tuo, kuo nori būti, jam nebereikia įtikinėti pasaulio.
Jis tiesiog gyvena.
Tai nereiškia, kad autentiškas žmogus yra tobulas. Priešingai – jis gali pripažinti savo klaidas, pasakyti „nežinau“, atsiprašyti, kai suklysta, ir nesigėdyti to, kad dar kažko mokosi.
Tikrasis stiprumas atsiranda ne tada, kai žmogus niekada neparodo silpnumo. Jis atsiranda tada, kai žmogus nebebijo būti tikras.
Tapkite tuo, kuo norite būti
Jeigu norite, kad žmonės matytų jus kaip stiprų žmogų, nebandykite atrodyti stiprus. Ugdykite savo vidinę stiprybę.
Jeigu norite būti laikomas išmintingu, nekurkite išmintingo žmogaus įvaizdžio. Mokykitės, klausykitės, pripažinkite tai, ko dar nežinote.
Jeigu norite būti mylimas, nebandykite visiems įtikti. Mokykitės būti nuoširdus.
Jeigu norite būti gerbiamas, pirmiausia gerbkite save ir kitus.
Kitaip tariant, nekurkite išorinio paveikslo. Kurkite save.
Nes tik tada, kai iš tiesų tampate tuo žmogumi, kuriuo norite būti, jums nebereikia rūpintis, kaip atrodote kitų akyse. Jūsų elgesys, pasirinkimai ir gyvenimo būdas pradeda kalbėti už jus.
Gyvenimas visada parodo, kas esame
Galime kurį laiką apgauti kitus. Kartais galime net apgauti save. Tačiau gyvenimas turi savybę viską sustatyti į savo vietas.
Tikrasis žmogaus veidas atsiskleidžia per jo pasirinkimus, santykius, elgesį su silpnesniais, reakciją į nesėkmes ir tai, ką jis daro tada, kai niekas nemato.
Todėl neverta per daug rūpintis tuo, kaip atrodome.
Daug svarbiau paklausti savęs: kas aš esu iš tikrųjų?
Ar tas žmogus, kuriuo didžiuojuosi, egzistuoja tik kitų akyse? O gal aš iš tiesų juo tampu kiekvieną dieną – savo pasirinkimais, darbais ir santykiu su savimi?
Ne atrodyti, o būti
Galime visą gyvenimą stengtis atrodyti kaip stiprūs, išmintingi, sėkmingi ar laimingi žmonės. Tačiau daug prasmingiau kiekvieną dieną po truputį tapti tuo žmogumi.
Norite būti stiprūs? Auginkite stiprybę.
Norite būti išmintingi? Mokykitės.
Norite būti mylimi? Mokykitės mylėti.
Norite būti laimingi? Ieškokite ne laimingo gyvenimo įvaizdžio, o tikro vidinio ryšio su savimi.
Nes tikrasis žmogus anksčiau ar vėliau visada išryškėja.
Ir galbūt gyvenimo tikslas nėra įtikinti kitus, kad esame kažkuo ypatingi. Galbūt tikrasis tikslas – iš tiesų tokiais tapti.
Ne atrodyti tigru.
Tapti juo.
Tuomet nebereikės nieko įrodinėti. Tai, kas esate, bus matoma ir be žodžių.
Skaityti komentarus