Tavyje aš gimiau ir užaugau, čia - tavo žeme, išmokau vaikščioti ir kalbėti.

Mane maitino tavo kaimai, sodai ir miškai. Mane mokino tavo sūnūs ir dukterys.

Daugybę metų gaivino tavo vasaros lietūs ir grūdino tavo žiemos.

Per pastaruosius 20 metų didžiąją laiko dalį praleidau kituose kraštuose. Ne todėl, kad tavęs nemyliu, o todėl, kad laikau tave visos žemės dalimi.

Keliavau siekdamas augti, lavintis ir pamatyti tavo brolių ir sesių gyvenimus kitose pasaulio vietose.

Kai aš augau tik tavyje, mano gyvenime kažkas patiko, o kažkas ne.

Kažkas įkvėpė, o kažkas atrodė neteisinga.

Tuomet tiesiog nusprendžiau pasimokyti iš tų kurie kalba savitomis kalbomis, groja negirdėtą muziką, o naktimis įsikvepia stebėdami man dar nematytą žvaigždynų išsidėstymą.

Visa tai tam, kad galėčiau geriau suprasti ką kaip tavo vaikai jau darome gerai, o ko galime dar išmokti iš kitų.

Nepaisant to, kad aš nevisa laiką čia, mano meilė tau tik didėja.

Nes tik kai pamačiau Afrikos dykumas, supratau kokios gražios tavo girios.

Tik kai praėjau pro užterštų ir perpildytų pietryčių Azijos didmiesčių skersgatvius, galėjau įvertinti kokios nuostabios, patogios ir švarios yra tavo gatvės.

Tik po daugelio mėnesių valgant neįprastus patiekalus, grįžtu ir jaučiu pilnatvę kai paragauju raugintų agurkų, varškės sūrio ar net tiesiog pienių kurios taip dosniai ant tavęs auga.

Jau kurį laiką girdžiu, kad esi pavojuje. Kartais dėl to, kad beatodairiškai kertamos sakais ir padavimais persmelktos girios, kartais, dėl to, kad tavo vaikai nebesirūpina sveikata to kūno ir proto kuriuos jiems davei. O kartais dėl to, kad kai kurie tavo gyventojai nerimauja dėl galimų priešų.

Aš noriu tave apsaugoti. Prisidėti prie tavo klęstėjimo,nes tu man davei brangiausią ką turiu. Mano gyvybę. Supratimą to kas dora, o kas ne. Draugus su kuriais gera ir kalbą kurios dėka galiu suvokti pasaulį.

Aš žinau, kad tau geriausia, kai esi Darnoje, kai sugyveni su savo broliais užjūrio kraštais ir sesėmis kaimyninėmis valstybėmis. Manau, kad tu nelinki blogo, nei savo vaikams, nei vaikams tų kurie aplinkui.

Tavyje aš labiausiai vertinu laisvės dvasią, išsilavinimą ir žmonių norą gyventi sąžiningai. Dėl to pasiryžtu kovoti už tave jeigu tavo vaikai bus užpulti neišprovokuotai.

Aš nekovosiu už tuos kurie skatina kariaut, bet patys neveda būrio į mūšio lauką, o skanduoja iš savo atsilenkiančių krėslų.

Aš nekovosiu už tuos, kurie tave naikina vedami asmeninės naudos.

Aš nekovosiu ir už tuos, kurie kraunasi pelną iš svetimos kančios.

Bet žinok, kad tokių yra. Ir bandant pateisinti savo kėslus, jie naudoja tavo vardą.

Aš neturiu priešų jokioje pasaulio šalyje. Aš nežinau nė vieno žmogaus kuris linkėtų tau blogo. Per 36 tavo sąlyginos nepriklausomybės metus, nežinau ne apie vieną nusikaltimą kurį prieš tave atliktų kita šalis. Užtat matau, kad netgi dabar tavo vaikai atlieka smurtinius, finansinius ir neapykantos kalbos nusikaltimus vienas prieš kitą.

Aš suprantu, kad tavyje kaip ir kiekvienoje pasaulio valstybėje yra mylinčių dorų žmonių ir yra pasimetusių, meilės širdyje netekusių asmenybių. Kai kurios iš jų linki kitiems skausmo, dėl to ką jų protėviams prieš daugybę metų padarė kitų šalių vaikai.

Bet aš žinau, kad ir tavo vaikai darė skausmą kitoms tautoms. Todėl nemanau, kad jiems verta skubėti kuriant ir įsigyjant masiškai gyvybę atimančius įrankius.

Juk tie sprogmenys darko tavo veidą. Žemėje išsprogdina duobes, užteršia upes per kurias braidau ir orą kuriuo kvėpuoju.

Žmonėms nutraukia galūnes, išskaido šeimas ir sugriauna namus kuriuose įmanoma meilė.

Norėčiau, kad prieš tai kai tavo vaikai įtikėtų perspėjimais apie grėsmę atėjusiais iš kito žemyno, bent kartą per 36 metus užmegztų ryšius su žmonėmis kurių DNR jiems yra daug artimesnis.

Net kraujo broliai susipeša negalėdami pasidalinti to ko užtenka visiems - o su laiku susitaiko.

Taip ir visos pasaulio valstybėse yra žmonių kurie kiekvieną akimirką renkasi ar trenkti smarkiau, ar ieškoti sprendimų.

Jeigu mes sugebėsime padaryti viską kas įmanoma, kad išvengti smurto ir mus vis vien užpuls - aš tikrai tave ginsiu.

Bet, jei mes kursime planus kaip geriau nužudyti žmones kurie niekad prieš mus neatliko jokio nusikaltimo - o po to skųsimės, kad mums grasina - čia nėra tiesos kurią vertėtų ginti.

Bet aš žinau, kad tu nuspręsi tai kaip tau geriausia. Nepaisant tavo sprendimo, aš visąlaik tave mylėsiu. Netgi jei tavo miestai ir vėl prisipildys neapykantos šūkiais, žmonės žudys vieni kitus, tik dėl to kokia jų pavardė ir tautybė. Aš žinosiu, kad tavyje vis tiek yra kažkas švento, dėl ko verta stengtis.

Tu man davei gyvybę. Galimybė pamatyti dangų, išgirsti dainas, apkabinti artimuosius ir

Tiesiog

Mylėti...

Ačiū Tau mano Gimtine , Su meile Tomas