Mes nuo pat vaikystės esam spraudžiami į rėmus. Daryk tai,
rinkis tą,
nesielk anaip,
nebūk toks,
būk kaip jis ar ji,

Kalbėk taip! 

Mums bruka koks mokslas geriau.
Mums aiškina kuri profesija daugiau leidžia uždirbti.
Mums įrodinėja jog va tas dirba tą ir gerai gyvena.
Ir dar daug daug kitų dalykų, kuriuos mes esam priversti rinktis, nes aplinka mums juos bruka tiesiog per prievartą.

Stato mus į rėmus.
Bando visaip mus padaryt vienodais, panašiais.
Nes sako jog va toks ir toks yra laimingas Toks ir toks yra sėkmingas Toks ir toks va turi "gerą" šeimą.

Ir dar daug daug mūsų gyvenimo aspektų mums yra duodama praktiškai be paklausimo ko norim mes.
Ir iš tiesų yra vienas labai sudėtingas klausimas į kurį retas yra atsakęs sau sąžiningai, pasikapstęs savo gelmėse:

KO AŠ NORIU?!?!

Ar esi atsakęs sau į šį klausimą?
Ar bent esi sau jį uždavęs?

O galbūt vis dar dirbi darbe kurio nekenti, nes tą profesiją tau kažkada įsiūlė tėvai? Ar galbūt rinkaisi, nes geriausias draugas ten stojo?

Mūsų gyvenimas toks trumpas ir taip greitai prabėga.
Tačiau mes netgi didelę dalį jo vis tiek praleidžiame veikdami tai ko nenorime, dirbdami tai ko nebegalime pakęsti, gyvendami su tais kurių nebegalime matyti, turėdami tokį kūną kurį gėda rodyti pliaže.

Taigi KO TU NORI?

Atsakyk sau į šį klausimą.
Sąžiningai, ne paviršutiniškai, kaip nors ten:
Noriu kad nebereikėtų mokėti paskolą, užtektų pinigų, vaikai būtų sveiki ir galėčiau du kartus paatostogauti per metus.
Čia yra šūdinas, nesąžiningas atsakymas.

Atsakyk sau sąžiningai - KO TU NORI?
Ir pagalvok ar tu bent bandai tai pasiekti, ar tiesiog plauki pasroviui!??
Gyvenimas yra vertas daug daugiau nei jį tiesiog pramiegoti svetimam sapne.

KO TU NORI?