Visus šiuos pojūčius galima stebėti sąmoningai. Tarkim, jaučiant pyktį, galima sutelkti dėmesį į tuo momentu vykstančią kūno reakciją, t.y. kurioje kūno vietoje degina, diegia, spaudžia ar suskausta. Taip mes tampame savo kūno šeimininkais ir pradedame suvokti, kaip pozityvi ir negatyvi energija pasiskirsto ir veikia mūsų kūną.

Jei kūne yra įsisenėjęs skausmas, greičiausiai negatyvi emocija gyvena jau ilgai. Gydyti tokių fiziologinių susirgimų medikamentais nereikia. Pakanka pradėti stebėti ir užfiksuoti emociją ar jausmą ir leisti tai emocijai  pasireikšti maksimaliai, t.y. išjausti iki paskutinio lašo.

Pavyzdžiui, aš jaučiu nuolatinį pyktį. Rodos visi nusiteikę prieš mane, turiu nuolat kovoti už savo teises, žmonės yra savanaudžiai ir t.t. Patekus į situaciją, kurioje itin intensyvia pasireiškia pyktis, nereikia emocijos „kimšti“ atgal į kūną. Jei yra galimybė, vertėtų rasti nuošalią vietą, kur galėtumėte būti patys su savimi ir išjausti emociją iki galo, užduodant klausimą sau: „Kur slypi mano pykčio šaknys?“, Dėl ko ir kam iš tiesų pasąmonėje jaučiu pyktį?“, „Kokia gyvenime situacija ar žmogus paskatino užsimegzti pykčio branduoliui?“.

Tarkim, sveikas pyktis nepasireiškia gana dažnai ir nesukelia fizinių pažeidimų kūne. Tačiau jei emocija yra įsisenėjusi ir dažna, tą pastebėsime patys, tai akcentuos mums artimi žmonės arba gyvenime sutiksime tokius pat piktus žmones. Ta pati schema galioja bet kuriam kitam negatyviam jausmui.

Asmeniškai aš, kreipiuosi į Aukščiausiąjį ir prašau parodyti, kas slypi po kiekviena mano negatyvia emocija ar jausmu. Iš pasąmonės yra iškeliami netgi motinos įsčiose patirti jausmai ir išgyvenimai, kurie gali tūnoti mūsų psichikoje daug metų.

Jausmų išjautimo mechanizmas yra įmanomas kiekvienam iš mūsų, tik tereikia skirti laiko ir dėmesio savo tikrajam „Aš“ pažinimui.

Kiekvieną negatyvią emociją iš širdies įmanoma „išimti“ atskirai ir visiems laikams. Pats emocijos išjautimas iki maksimumo yra gana nemalonus ir gali būti netgi labai skausmingas, tačiau priėmus visa tai sąmoningai, visa yra pašalinama iki paskutinės nuotrupos be jokios galimybės sugrįžti atgal.

Pamenu, patekau į situaciją, kurioje įvyko konfliktas su svetimu žmogumi. Mano pykčio banga buvo tokia stipri, jog nusprendžiau neslopinti emocijos ir leisti sau išjausti jausmą iki galo. Paprašiau Dievo, jog parodytų, kas slypi mano pasąmonėje iš tikrųjų, kodėl nuolat esu įtampoje, pyktyje ir kovinėje parengtyje su žmonėmis jau daug metų. Tą kartą gulėjau tris dienas lovoje ir degiau savo pyktyje tėvui. Iš pasąmonės buvo ištraukti  skaudūs vaikystės patyrimai, kuriuos slopinau, kišau kuo giliau, kad tik nereikėtų prisiminti, nes buvo be galo skaudu. Kūno reakcija buvo adekvati jausmui: pakilo temperatūra, pasirodė herpesas, skaudėjo akis. Parą laiko gulėjau nevalgiusi ir negėrusi. Leidau emocijai laisvai pasireikšti savo kūne. 

Yra mistinis skaičius – trys. Pasiryžus dirbti su savimi, nemalonūs vaizdiniai ir suvokimai, kurie bus pakelti iš pasąmonės, bus pašalinti daugiausiai per tris dienas.  Tik pasiruoškime šiam procesui. Pastebėkime savo negatyvią emociją, būseną, jausmą ir prašykime Aukščiausiojo, kad parodytų, atvestų mus prie „karščiausio“ taško mūsų pasąmonėje. Visa kita bus padaryta už mus, tik reikia pasitikėti ir atsiduoti vedimui.

Prašykime Dievo, kad padėtų prisiminti, kas mes esame iš tikrųjų. Prašykime, kad nuvalytų mūsų dulkes, nupraustų ir nugludintų. Nebijokime skausmo, ugnies, nes tik jos dėka gimsta taurūs metalai.

Būkime sveiki, padėkime sau keliauti į prigimtinę būseną, nes mumyse yra įdėta  visa reikalinga išmintis.