Atsakymas yra toks: mažų vaikų, kurių visa laimė yra sapne, nereikėtų žadinti.
Vaikai auga miegodami. Jei jie laiku neina gulti, gali susirgti, o vėliau, tapę suaugusiais, nesugebėti įgyvendinti savo gyvenimo tikslo. Vaikystėje reikia daug miego, o vaikams reikia miegoti.
Tokia yra nesubrendusių sielų prigimtis!
Jos yra vaikai, kad ir kokie seni atrodytų jų kūnai. Jų užgaidos, džiaugsmai, malonumai nukreipti į gyvenime nereikšmingus dalykus, lygiai taip pat, kaip vaikų gyvenimas nukreiptas į saldumynus ir žaislus.
...Štai kodėl pabudusieji vaikšto lėtai ir tyliai, kad jų žingsnių garsas nesutrikdytų gilaus miego miegančiųjų. Pakeliui jie pažadina tik tuos, kurie neramiai blaškosi ir muistosi savo lovelėse. Tiems jie, šie dvasinio kelio pakeleiviai, tyliai paduoda ranką.
Dėl šios priežasties dvasinis kelias dar vadinamas mistiniu keliu. Ir nėra nieko blogo pažadinti tik kelis, daugelį palikus miegoti, tačiau, kita vertus, koks didelis gerumas slypi leidžiant miegoti tiems, kuriems reikia miego...
Skaityti komentarus