Kas yra nemeilė sau ir kaip ji nepastebimai valdo mūsų asmeninį gyvenimą

Nemeilė sau nebūtinai reiškia atvirą neapykantą sau. Dažniau tai tylus vidinis įsitikinimas, kad nesate verta daugiau. Kad jums „per daug nepriklauso“. Kad dėmesį reikia užsitarnauti. Kad džiaugtis pavojinga.

Šioje vietoje įsijungia gili vidinė programa: traukti žmones, kurie patvirtina jūsų vidinį skausmą, atspindi jūsų baimes, nepasitikėjimą, kaltę, užslopintus troškimus.

Kodėl renkamės tuos, kurie skaudina

Kai žmogus nemyli savęs, jis dažnai:

• bijo pasitikėti – savimi, kitais, gyvenimu;

• netiki, kad gali būti kitaip;

• painioja nerimą su meile;

• traukia ten, kur skausmas pažįstamas.

Tai ne mazochizmas. Tai išgyvenimo mechanizmas per pasikartojimą. Pasąmonė renkasi ne tai, kas bus gera, o tai, kas jau pažįstama. Net jei tai reiškia skausmą.

Kaip tai atrodo realiame gyvenime

Jūs sakote sau: „Jis tiesiog toks žmogus“, nors jus žemina.
Laikotės santykių, kuriuose esate paliekama viena.
Bijote išsiskyrimo, bet dar labiau bijote būti laiminga.
Renkate emociškai „šaltus“ žmones, nes pati sau daug ko neleidžiate.

Partneris – tarsi veidrodis. Jei jame matote skausmą, verta klausti ne tik „Kas su juo ne taip?“, bet ir „Kas manyje pritraukė būtent tokį žmogų?“

Kas slypi giliau

Už nemeilės sau visada stovi baimė. O baimė – ne tik emocija, bet ir programa, kuri paralyžiuoja gyvenimą: blokuoja svajones, gesina džiaugsmą, verčia gyventi „minimaliu režimu“, kur santykiuose energija skiriama išlikimui, o ne meilei.

Kai trūksta vidinės atramos, atsiranda savęs gailėjimas. Tačiau gailestis sau – ne tas pats, kas rūpestis. Gailestis silpnina, atima jėgas ir valią, blokuoja gyvenimo troškimą.

Tada šalia atsiranda partneris, kuris palaiko šį scenarijų: jis stiprus, jūs silpna; jis valdo, išeina ir grįžta, o jūs kenčiate.

Kaip išeiti iš šio rato

Lūžis prasideda ne nuo jo, o nuo jūsų. Tai nereiškia „dėl visko kalta jūs“. Tai reiškia, kad pokytis dabar priklauso nuo jūsų.

Pirmiausia verta nustoti sutikti su mažiau, nei esate verta. Jei santykiuose jus menkina, tai ne meilė, o scenarijus, kurį galima nutraukti.

Svarbu paklausti savęs, kur pati save paliekate: kai tylite, kai kenčiate, kai „nenorite apsunkinti“, kai nuolat prisitaikote.

Pastebėjus savęs gailėjimą, verta jį keisti rūpesčiu. Rūpestis suteikia jėgų, gailestis jas atima.

Taip pat būtina leisti sau norėti, net jei baisu. Jei neleidžiate sau šilumos, artumo, atramos, atsiras tas, kuris patvirtins, kad „jums to negalima“. Tačiau pasirinkus kitaip, ateina ir kitoks atsakas.

Pabaigai

Mes renkamės partnerius, kurie atspindi mūsų nemeilę sau, nes tiesiog nežinome, kad galima kitaip. Tačiau to galima išmokti.

Negalite pakeisti kito žmogaus, bet galite pakeisti savo vidinę būseną. Tuomet nebereikės tų, kurie jus griauna. Pradėsite traukti tuos, kurie nebijo jūsų šviesos.

Iš pradžių skauda – nes tenka pamatyti tiesą.
Vėliau tampa iš tiesų lengva.