Pusiausvyra – pagrindinis būties principas.

Jeigu, pavyzdžiui, viena visuomenės dalis stengiasi dominuoti ir slopinti kitą, neatsižvelgdama į daugumos interesus, tokia sistema neišvengiamai bus sugriauta: įsijungs savireguliacijos mechanizmai, o visa sistema bus priversta grįžti į balansą. Tai gali reikšti didžiulius kataklizmus, chaosą ir senosios, disharmoningos struktūros griūtį.

Todėl niekada nereikia imti daugiau, negu esi pasirengęs atiduoti!
Kiek paimsi, tiek ir atiduosi – patinka tau tai ar ne. Kitaip nebūna.

Jei kažkur susikaupia didžiulis „pliusas“, kitoje pusėje natūraliai formuojasi toks pat „minusas“. Sistema tampa išbalansuota, o susidaręs disbalansas vis tiek bus pašalintas, nes Visatos pusiausvyros principas yra nepalaužiamas!

Tai galioja tiek atskiro žmogaus gyvenimui, tiek visuomenei, tiek visoms planetos problemoms, susijusioms su neracionaliu pertekliniu vartojimu.

Todėl visada verta susimąstyti: ar tikrai man reikia daugiau, negu būtina? Ir ar esu pasirengęs paskui tai atiduoti? Nes atiduoti teks – energija, laiku, sveikata ar materialiniais ištekliais.

Stenkis visada duoti daugiau, ir tada gyvensi klestėjime, gerovėje bei gausoje. Kiek atiduosi, tiek ir gausi – paprasta fizika.

Atiduok meilę, šviesą, žinias, gėrį... dalinkis materialiais resursais su tais, kam reikia, sodink medžius, saugok gamtą, sėk prasmingus, gerus ir amžinus dalykus.

Tuomet būsi ramus dėl savo ateities ir savo vaikų ateities. Juk mūsų ir jų rytojus – tik mūsų rankose. Ką pasėsime šiandien, tą pjausime rytoj mes ir mūsų vaikai.

Tegul jie būna dėkingi mums už gražią ateitį, kurios pamatus kuriame dabar. O mes, žiūrėdami į savo palikuonis, džiaugsimės tiek jais, tiek savimi.

Šviesaus kelio visiems mums!