Aistra – mūsų judėjimo variklis

Aistra yra energija, kuri įkvepia ir uždega. Su ja mes įsimylime, pradedame naujas veiklas, neriam į draugystes, hobius ar darbus. Ji suteikia jėgų, padeda atsidėti tam, kas mums svarbu. Tačiau aistra dažnai yra trumpalaikė. Kai ji išblėsta, ne visada mokame tęsti pradėtą kelią brandžiai ir sąmoningai.

Vietoj to įsivyrauja rutina, o kartu – mentalinis ir emocinis aklumas. Būtent tada į mūsų gyvenimą įžengia antrasis kančią iššaukiantis faktorius.

Nežinojimas – kančių šaltinis

Nežinojimas pasireiškia tuo, kad nematome realybės tokios, kokia ji iš tiesų yra. Pasiduodame iliuzijoms, užsidengiame akis rožiniais akiniais, nutylime savo tikruosius norus, kartais net vaidiname ar kenčiame tyliai. Ilgainiui kyla klausimai: „Kodėl su manimi taip pasielgė? Už ką man tai?“ – bet iš tikrųjų atsakymas slypi tame, kad patys leidome aistrai virsti aklu nežinojimu.

Nežinojimas ne tik sukelia nusivylimą, bet ir atveda į emocines bei fizines kančias. Neretai net ligos prasideda nuo to, kad nesugebame laiku išgirsti savęs.

Koks yra kančios priešnuodis?

Laimei, kiekvienam nuodui egzistuoja priešnuodis. Šiuo atveju jis yra ramybė, brandi pozicija ir nuolatinė saviugda. Tai gebėjimas pažvelgti į save sąžiningai, priimti atsakomybę už savo gyvenimą ir neleisti, kad aistros ar iliuzijos mus valdytų.

Ramybė suteikia vidinę atramą, brandumas – gebėjimą priimti sprendimus be dramos, o saviugda – aiškų suvokimą, kas vyksta tiek mūsų viduje, tiek aplinkoje. Kiekvienas iš mūsų pats save įstūmė į nusivylimų labirintą, todėl tik pats ir gali iš jo išeiti.

Nauja gyvenimo kokybė

Kai atsisakome aklo bėgimo paskui aistrą ir nustojame gyventi nežinojime, atsiveria naujos galimybės. Nebereikia laukti išorinės „stebuklingos pagalbos“, nes atrandi, kad visi reikalingi įrankiai ir raktai jau seniai glūdi širdies erdvėje.

Tvirtas sprendimas rūpintis savimi, girdėti save ir veikti dėl savęs – tai pirmasis žingsnis į gyvenimą, kupiną šviesos, džiaugsmo ir vidinės ramybės.