Jis dažnai suprantamas ne tik kaip materialinių gėrybių stoka, bet ir kaip dvasinis ar protinis alkis, kuriuo serga net turtingieji.
Tai būsena, reikalaujanti ne tik maisto, bet ir prasmingos veiklos, nes ir finansinis nepriteklius, ir nuobodulys yra skurdas.
Tikrasis skurdas - tai noras turėti kuo daugiau, pamirštant, kad šį pasaulį paliksime tuščiomis rankomis.

Motina Teresė pabrėžė, kad didžiausias skurdas egzistuoja tarp turtingųjų, kai yra pinigų, bet trūksta meilės ir žmogiškumo.

Dažniausiai manome, kad skurdas - tai badas, neturėjimas kuo apsirengti ar benamystė.
Tačiau didžiausias skurdas - kai esi nelaukiamas, nemylimas ir nereikalingas.
Nuo savęs pačių turime pradėti šį skurdą naikinti.
Žmonės patys atsakingi už savo skurdą.

Ištverti skurdą ir pažeminimą labai sunku.
Mūsų laikais su skurdu jau beveik nekovojama.
Ne vienas žmogus gyvenime buvo pasiekęs visišką "dugną", skurdo ribą. Dvasinę duobę. Gilią…Visokią.

Didžiausias skurdas yra alkoholizmas. Jis labiausiai slegia.
Jis žmogų žemina, apriboja, sumenkina, kelia problemų santykiuose.
Girtuokliavimas - tiesiausias kelias į skurdą.

Ir sėkmingas žmogus, ir turtuolis, ir vargšas turi kai ką bendra - juos abu sutvėrė Dievas.

Fizinis skurdas slypi jausmų skurdume.
Bet skurdžius yra ir tas, kuris neturi nieko, išskyrus pinigus.

Tikrų jausmų ir meno gyventi mes išmokstame ne iš knygų. To žmogų išmoko išbandymai, nuopuoliai ir skurdas.

Skaudu, kad Lietuvoje skurdo rodikliai vieni prasčiausių Europoje.
Žiauru, kai dalis visuomenės praranda viltį gyventi kitaip, kai net nenori turėti vilties, nes kiekvienas vilties momentas baigiasi nusivylimu, - ne kartą teko tuo įsitikinti.
Sunku matyti žmones, kenčiančius savyje, per anksti pasenusius.
Sunku suprasti, kodėl tokią padėtį aplinkiniai dažnai supranta kaip žemiausią iš galimų.
Juk yra daugybė pavyzdžių, kai tėvai geria, o vaikai užauga pavyzdingi.

Kiekvienas žmogus turi rasti savyje stiprybės išgyventi visa tai, kad ir kaip susikaupę rūpesčiai, skurdas ir vargai slėgtų Tave prie žemės.
Svarbu laiku kreiptis pagalbos. Tai - sunkus, bet drąsus žingsnis. Svarbu atrasti jėgų, turėti tikslą ir jo siekti.

Sunku matyti skurstančią mamą, vargstančius vaikus, sunku ištverti geriančio tėvo elgesį ir išgyventi šeimos dramas.
Bet gyvenimas yra Tavo ir reikia juo rūpintis pačiam.
Yra dalykų, kurie gali būti Tavo stiprybė ir turi vesti pirmyn.
Neprarask vilties, kad niekas nepasikeis Tavo gyvenime.
Aišku viena - niekas geriau už Tave patį Tau nepadės ir Tavo laime nepasirūpins.
Patys save guoskite, žadinkite ir mylėkite.
Nes ši diena niekada negrįš. Ir kas jos neparagaus, neatsikąs, neišgers, nepasidžiaugs - tam ji niekada nepasiūlys antro karto.
Gėrėkitės gyvenimu ir laime.