Visiems, kurie laukiate ir liūdite, kurie mylite ir tikite, kurie leidotės į sunkią kelionę ir ją bus lemta nueiti, - linkiu, kad Jūsų kelias nebūtų sunkus ir duobėtas, kad tame kelyje sutiktumėt išmintingus, nuoširdžius ir patikimus žmones, kurie būtų ne tik pakeleiviai, bet ir atrama pavargus.
Tegul gyvenimas Jums dovanoja tai, kas svarbiausia, ir saugo tai, kas brangu.
Tegul kiekvienas saulėtekis atneša viltį.
Stebuklo visiems ir kiekvienam. Mes negalime pasirinkti gimimo datos, kraujo grupės, tėvų.
Bet mes visada galime pasirinkti batus, kurie kelionėje nespaustų kojų, ir žmones, kuriems verta paspausti ranką.
Gražios Jums gyvenimo kelionės, sparnuoto skrydžio, mėlynų vilčių dangaus ir tokio dydžio svajonių, kurios būna tik jaunystėje.
AČIŪ Jums už bendrą kelionę gyvenimo keliu.
Sėkmės kiekviename Jūsų kasdienybės žingsnyje.
Lai šalia Jūsų būna žmonės, tolygūs ūgiu, širdimi ir mintimis.
Tegul visas pasaulis Jums užleidžia kelią.
O jis užleidžia kelią tiems, kurie žino, kur eina.
Tegul niekada neveikia Jūsų laimės stabdžiai.
O jei pavargsite, nusivilsite - neužkaskite savo jausmų pakelės griovyje.
Gyvenimas per daug gražus, kad savomis rankomis jį verstume dulkėmis.
Kurkite, atraskite, bandykite…
Atskira padėka tiems, kurie kantriai kenčiate mane ir su manim.
Norėčiau Jums parašyti kažką ilgesingo, nebanalaus, protingo ir reikšmingo, bet jaučiu - dabar neišeis.
Nes VISOS mano mintys yra tikros, išrėktos iš širdies, švarios ir teisingos. Aš niekada "nefeilinu". Kad parašytum įdomų, svarbų, negirdėtą, nepaprastą, svarų žodį - reikia daug pastangų.
Bet jį parašius ant dūšios būna tiesiog faina.
Tegul niekada nenutrūksta mus jungianti gija.
Džiaukimės, bendraukime, ir darykime tai be drovumo, kuklumo ir kompleksų - atviru glėbiu, šviesia galva.
Išgerkime gyvenimą ir meilę visą - iki dugno.
Atkakliai džiaukimės gyvenimu ir vieni kitais.
Atraskime bent keletą mažų, pozityvių kasdienybės mikrodalelių - apie gražius dalykus ne tik pagalvodami, bet ir savo ranka juos pasižymėdami širdies užrašuose.
Žiauriai savęs neteiskime, duokime sau laisvės klysti.
O po to - tegul gimsta tekstai. Juos skaitant Jūsų džiaugsmo lygis tegul perkopia lubas.
Tegul šypsena nušviečia Jūsų veidą apie šią paskyrą vien pagalvojus.
O mano krūtinę tegul užlieja dar viena šildančio dėkingumo banga.
Jūsų "laikai", komentarai, "širdelės", Jūsų šimtatūkstantinė kompanija yra tikras dinamitas.
Jūs tokie artimi, stiprūs, faini, draugiški, intelektualūs, empatiški, atviri žmonės.
Tokie, kokia ir aš noriu būti.
Mūsų bendrystėje telpa viskas, kas geriausia.
Tai - didingas, viską nustelbiantis jausmas.
Mūsų draugystės miestas niekada nemiega. Dieną ir naktį jame skiriasi tik Saulės padėtis, bet ne pasitikėjimo ar meilės sumažėjimas. Mūsų draugystės mieste įvyksta ne viena rimta istorija.
Vien pagalvojus apie tai sudrėksta akys ir atima žadą.
Iš netikėtumo. Iš grožio…
Žiūriu į Jūsų mažyčių "širdelių" konfeti, apsiverkiu, ir ne vieną jų įsidedu į savo piniginę.
Vėl ir vėl skaitau Jūsų komentarus - vieni žodžiai veria širdį, kiti - spaudžia ašarą.
AČIŪ visiems už viską.
Gyvenkite šypsodamiesi akimis ir lūpomis, lyjant ir sningant.
Tegul tie, kas palietė Jūsų širdį, jos ir neapleis.
Teisingos krypties Jums visiems.
Snieguotų lūpų bučinio, aistringo, įsimintino, kuris priverstų šyptelti: "Gyvenimas jo vertas".
O Jūsų laimė tegul bus arčiau nei Jums atrodo.
Skaityti komentarus