°C
      2020 04 10 Penktadienis

      Algimantas Matulevičius: Verslo reputaciją pagerins tik skaidrumas! (II)

      Nuotrauka: BNS nuotr.

      Autorius: Dr. Algimantas Matulevičius
      2020-02-27 15:00:00

      Pratęsiant ankstesniojo straipsnio mintis, reikėtų pridurti, kad be Skaidraus verslo registro Lietuvoje būtina įkurti Nacionalinę skaitmenizuotą legalaus darbo apskaitos sistemą, kuri apimtų:

      • darbuotojo legalumo atvykstant  į darbovietę (darbo leidimo) patvirtinimą;
      • darbuotojo visą darbo laiko apskaitą;
      • darbuotojo būtinas ir turimas kompetencijas, fiksuojant jų pasikeitimus;
      • darbuotojo galimybę dirbti ir naudotis tam tikrais instrumentais ir įrengimais;
      • įrengimų bei instrumentų darbo laiko (panaudojimo) apskaitą.

      Sąlyginai šią sistemą būtų galima pavadinti ID20LT, ji būtų privaloma visose verslo ir kitose įvairių nuosavybės formų įmonėse/organizacijose.

      Lietuvoje būtų sukurta ID20LT sistema su nacionaline duomenų baze, kuri savo ruožtu sąveikautų su įmonių bazėmis, o  ateityje - ir su kitų valstybių bei tarpnacionalinėmis ES sistemomis. Turi būt susitarta, kas bus ir kaip vyks:

      1. Nacionalinis ID20LT skaitmenizuotos sistemos (duomenų bazės) valdytojas.

      2. ID20LT duomenų kaupimo ir apdorojimo sistemos operatorius .

      3. Nuolatiniai duomenų mainai tarp  ID20LT ir kitų vartotojų – tokių, kaip SODRA, VMI ir kitos institucijos.

      4. Individualių kortelių ar mobiliųjų programėlių  užsakovai - įmonės/organizacijos.

      5.Individualių kortelių duomenų nuskaitytojai, t.y. konkrečios darbovietės, statybų aikštelės ir pan.

      6. Duomenų  kaupimas ir jų judėjimas.

      7. Individualių kortelių savo dirbantiesiems užsakovai/įmonės pateikiančio konkrečius prašymus.

      Vystant šį projektą, taip pat būtų numatytos galimybės papildomoms funkcijoms:

      • darbuotojų atlyginimo skaitmenizuotai apskaitai;
      • ID206 elektroninė kortelė ar/ir mobiliojo telefono programėlė galėtų tarnauti mokėjimo, atsiskaitymo priemone - pradžioje uždaroje sistemoje, o ateityje ir atviroje;
      • ateityje būtų galimybė papildomas funkcijas plėsti pagal poreikį ir IT galimybių augimą.

      ID20LT kortelės/ mobiliosios programėlės turinys:

      1. Darbuotojo vardas, pavardė, asmens kodas.

      2. Darbovietės pavadinimas, pareigos.

      3. Darbo sutarties forma – pastovi, terminuota ar kita.

      4. Kortelės galiojimo terminas ir pan.

      5. Darbuotojo kompetencijos: turimos pastovios, kintančios, kurias reikia atnaujinti.

      6. Leidimai pagal būtinybę pakliūti į atitinkamas darbo ar logistikos zonas.

      7. Galimybė dirbti su atitinkamais įrengimais arba naudotis atitinkamais įrankiais.

      ID20LT išduodanti organizacija atsakinga:

      1. Už kokybišką kortelės pagaminimą ir į ją įvestų duomenų tikslumą.

      2. Už ID20 LT nuskaitymo įrenginių tiekėją, užtikrinantį jų patikimumą ir įrengimą reikiamose darbo vietose.

      3. Už davinių surinkimą skaitmenizuotu būdu:

      a) iš kortelių išdavėjų;

      b) iš nuskaitymo įrenginių panaudojus korteles.

       

      Nacionalinis ID20LT duomenų valdytojas:

      1. Sukurs visą bazinę skaitmenizuotą platformą, kad ji galėtų veikti su:

      a) kitomis sistemomis tiek įmonių, tiek valstybės;

      b) suteiks licenziją gaminti ir išduoti korteles tuo užsiimančiomis įmonėms;

      c) rinks duomenis į duomenų banką ir pagal poreikius juos panaudos;

      d) vykdys šios sistemos naudingumo ir efektyvumo pastovų monitoringą ir užtikrins nenutrūkstamą jos grandžių sąveiką.

      Nacionalinės ID20LT sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas taps organiška ir esmine sudėtine Skaidrumo sistemos dalimi.

      Problema tame, kad, ją įgyvendinant, reikia LR Seimo įstatymo!

      Eksponentiškai besivystančios aukštosios technologijos suteikia mums iki šiol neregėtas galimybes pereiti prie skaidrių santykių įvairiose gyvenimo srityse. Tačiau jos ne tik suteikia mums tokius instrumentus – jau pats jų taikymas ir raida savaime jau reikalauja skaidrumo, kad tai būtų naudojama gausinti gėrį, o ne blogį.

      Iš atliktos šešėlinės ekonomikos analizės, jos metodologinio pagrindimo mokslininkų darbuose ir praktinių veiksmų ją užkardant galima drąsiai daryti išvadą, kad be plataus visuomenės įsitraukimo su šia problema nesusidoroti. Realybė yra tokia, kad   visuomenė labai silpnai informuota apie šešėlinės ekonomikos mastus, jos suaugimą su korupcija ir  daromą didžiulę tiek ekonominę, tiek moralinę žalą visam sociumui.

      Dar blogiau, kad susiformavusi klaidinga nuomonė, jog tuo užsiima ir tai toleruoja visi  verslininkai,  ir politikai. Užsienio mokslininkų darbai ir atliktos užsieniečių bei mūsų  visuomenės nuomonės apklausos atskleidė visiškai iškreiptą atskirų socialinių grupių sampratą apie šešėlinės ekonomikos daromą žalą. Tačiau, kita vertus, iš tų davinių gimė supratimas, kad laikmetis jau reikalauja ne vien tik kalbėti apie „šešėlį“, jį koneveikti ar su juo nesėkmingai kovoti. Mes supratome, jog reikia visiškai pakeisti mąstymą, t.y. atsisukti į pozityvą, atsisakant negatyvo. Juk negatyvas jau pats savaime mus verčia būti piktais, niūriais, o pozityvas suteikia emocinį pradą naujovėms, gerosioms permainoms. O tokios permainos galimos, bet tam reikia ryžtis.

      Gal  ne visi žino, kad ir mūsų šalies vyriausybėje yra įsteigta komisija kovai su šešėline ekonomika. Atrodytų, kas jau kas, o ji tai jau tikrai turėtų būti suinteresuota Skaidrumo sistemos sukūrimu ir jos įgyvendinimu visose valstybės veiklos srityse, tačiau padėtis tokia, kad ir ši komisija apie siūlomą Sistemą nieko nenori girdėti. Tokį požiūrį tikrai nelengva suprasti. Juk tik visiškas skaidrumas mus gali išgelbėti nuo baisios neteisybės, kurią gimdo korupcija politikoje, versle, teisėsaugoje ir visame mūsų neteisingame gyvenime. Juk būtent per tai 10 proc. Lietuvos piliečių čia gyvena kaip rojuje, o likę nuolat balansuoja ties skurdo ir skolų, kurių niekada nepadengs, bedugne.

      Esminė problema, su kuria sunku susidoroti – tai visų lygių valdžių abejingumas, o gal ir nenoras, kad būtų pradėta įgyvendinti Skaidrumo sistema. Jau esu rašęs, kad siūliau ją dar šios kadencijos pradžioje LR Seimo pirmininkui V.Pranckiečiui. Jis patapšnojo per petį, kad tai šaunu, bet toliau nepajudino nė piršto. O juk norint, kad tai veiktų, vien verslo norų neužtenka - būtina priimti įstatymą. Štai čia ratas ir užsidaro.

      Šiuose straipsniuose visų pirma nagrinėju skaidrumą versle, tačiau, jei norime, kad būtų sukurta skaidri valstybė, ši sistema, tegul ir etapais, turi būti įgyvendinta valstybės mastu. Tam siūliau kurti darbo grupę vyriausybėje ir, pasinaudojant mano Skaidrumo sistemos koncepcija, paruošti Skaidrumo sistemos kodeksą. Tai siūliau asmeniškai premjerui Sauliui Skverneliui, net kelis kartus šį, nesigėdiju pasakyti, mokslinio lygio idėją/sumanymą, pristačiau jo patarėjų korpusui. Tačiau rezultate, deja, tenka konstatuoti, kad nei premjerui asmeniškai, nei kam nors kitam to nereikia. Teisybės dėlei pridursiu, kad mano iniciatyvą palaiko tik Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas ir LSDDP frakcija Seime. Tačiau jų vienų palaikymo nepakanka.

      Yra dar viena viltis - LR Prezidentas Gitanas Nausėda. Jis, kiek suprantu, pasisako už naujoves, nori keisti padėtį valstybėje – gal tai jis ir galėtų ,,prastumti“ Skaidrumo sistemos koncepciją per išsikerojusį abejingumo ir korupcijos liūną? Ir taip padėtų mums visiems pereiti nuo lozungų prie konkrečių darbų? Rašau tai su klaustuku, nes kol kas Prezidentas atrodo sunkiai pasiekiamas.

      Tam taip pat labai padėtų pozityvus pažangių ir aktyvių piliečių palaikymas ir jų įsitraukimas ją populiarinant ir jai pritariant. Žmones turi pradėti suprasti, kad būtent skaidrumas būtų tas universalus priešnuodis korupcijai, šešėliniai ekonomikai, skandalų kultūrai ir baisios neteisybės liūnui į kurį toliau grimsta mūsų Tėvynė Lietuva.

       

      Skaityti komentarus