Norint žinoti kas laukia ekonomikos, reikia stebėti rodiklius dviejuose srityse – transportas ir statybos. Šios sritys, pasak ekonomistų, yra pirmieji pokyčių šaukliai. Pavyzdžiui, dar iki visiems sušnekus apie ekonominę krizę, iki išgirstant apie kokį nors sprogusį banką, stebimi mažėjančios krovos rodikliai. Pamenu, mano draugas dar 2008 m. vasarą pasakojo, jog drastiškai sumažėjo užsakymų jų pervežimų įmonei. Rugsėjo 15 d. – Lehman Brothers bankrotas ir pasaulinė finansų krizė.
Tad nutariau peržvelgti šiuos rodiklius. Šiandien pasidalinsiu kokią radau statistiką apie pervežimus. Kovo 23 d. Verslo žinios paskelbė straipsnį „Tušti konteineriai rodo prastėjančią verslo padėtį“. Ten Jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas V. Šileika pasakojo, jog jie krauna nemažai tuščių konteinerių, kas rodo jog verslas mažiau parduoda. Per 2023 m. sausį ir vasarį Klaipėdos jūrų krovinių terminale perkrauta 5,3 mln. tonų, 21 proc. mažiau nei pernai tuo metu.
Aišku, pernai tuo metu tai dar buvo taikos mėnesiai, neskaitant vasario pabaigos. Tačiau jau tuomet buvo iki padangių pakilusios energijos išteklių kainos, kas negalėjo nesmukdyti ekonomikos aktyvumo.
Svarbu tai, kad, anot V.Šileikos, stoja mūsų pagrindinė eksporto rinka – Skandinavija. Ten taip pat ekonominiai sunkumai, pinga darbo jėga, jie stengiasi daugiau įdarbinti savus.
Statistikos departamentas pateikia duomenis apie pervežimų visų rūšių transportu duomenis 2022 m. antrą ketvirtį. 35,6 mln. tonų – 21,8 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu metais anksčiau. Žinoma, sakysite jog tai sankcijų poveikis – uždraustas baltarusiškų trąšų tranzitas. Tačiau pažymėtina tai, kad panašia apimtimi – 21,7 porc. – sumažėjo ir krovinių pervežimas šalies viduje.
Radau geležinkelio krovinių pervežimo statistiką už 2022 metus. Pervežta iš viso 30,98 mln. tonų. Palyginkime tai su 2020 m. – 53,43 mln. tonų. Vėlgi, galite sakyti, kad tai sankcijų padarinys ir būsite pakankamai teisus – jos atsakingos už didesnę dalį nuosmukio. Tačiau pateikta ir statistika kaip pasikeitė pervežimų geležinkeliu apimtys šalies viduje - sumažėjo nuo 4,919 mln. tonų užpernai iki 3,649 mln. tonų pernai. Tai 26 proc. mažiau.
Krovininių automobilių asociacijos informacinis portalas Cargonews.lt pateikia kaip sekėsi pervežėjams keliais. Jie skelbia, kad 2022 m. pirmą ketvirtį jų pervežimo apimtys sumažėjo iki 38,3 mln. tonų – 11 proc. mažiau nei prieš metus tokiu laikotarpiu.
Kokias iš to pasidaryti išvadas? Verslo padėtis prastėja, mažėja užsakymų Lietuvos įmonėms. Parduotuvėse, paslaugų įmonėse gal kol kas ir kitoks vaizdas, bet ši statistika rodo, kad eksportuotojai išgyvena maždaug 20 proc. nuosmukį. Į šalį patenka mažiau pinigų, prastėja šalies mokėjimų balansas, taigi ir ekonomikos tvarumas. Viską apibendrinus – kaupiasi tamsūs debesys. Bet leftistai nesustoja, degina toliau. Tikriausiai nereikia ir sakyti kaip ekonomiką paveiks jų besaikis visa ko apmokestinimas, jei toks bus priimtas.
Artimiausiu metu peržvelgsiu statybų sektoriaus padėtį.
Skaityti komentarus