Poveikis sveikatai ir psichikai

Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgas laikas prie ekranų neigiamai veikia vaikų miegą, regėjimą, laikyseną. Vaikai tampa irzlesni, praranda dėmesio koncentraciją, sunkiau įsimena informaciją. Per didelis technologijų vartojimas siejamas su padidėjusiu nerimo, depresijos atvejų skaičiumi tarp paauglių.

Skaitmeninis pasaulis vilioja greitais malonumais – „like“, žaidimų pergale ar nauja žinute. Tai veikia kaip dopamino injekcija, kuri sukuria įprotį nuolat tikrinti telefoną. Būtent todėl specialistai vis dažniau kalba apie technologijų priklausomybę – reiškinį, panašų į azartinius lošimus ar net narkotikus.

Kasdienybės iškreipimas

Per daug laiko praleidžiant virtualybėje, silpnėja socialiniai įgūdžiai. Vaikui ar jaunuoliui gali būti sunkiau užmegzti tikrus santykius, atsiranda izoliacija, atsiribojimas nuo šeimos. Reali veikla – sportas, hobiai, pasivaikščiojimai – atrodo mažiau patraukli nei virtualus pasaulis, kuriame viskas pateikiama greitai ir spalvingai.

Ką gali daryti tėvai?

Pirmiausia – asmeninis pavyzdys. Jei tėvai patys nuolat sėdi telefone, vaikui draudimai skambės veidmainiškai. Šeimoje turėtų būti aiškios ribos: pavyzdžiui, neimame telefonų prie stalo, vakare nuo tam tikros valandos ekranai išjungiami.

Antra – alternatyvos. Vaikas negali tiesiog nustoti naudotis telefonu – jam reikia kažkuo užpildyti laiką. Siūlykite veiklas, kurios jam iš tiesų patiktų: sportą, meną, savanorystę, stalo žaidimus. Kuo įdomesnė realybė, tuo mažiau patrauklus ekranas.

Trečia – atviras pokalbis. Svarbu nesmerkti, o kalbėtis. Galima paaiškinti, kad technologijos yra įrankis, bet ne gyvenimo tikslas. Diskutuokite apie tai, kokias pasekmes turi per ilgas buvimas prie ekrano, bet kartu parodykite ir teigiamus pavyzdžius – kaip technologijos gali padėti mokytis, kurti, atrasti naujų galimybių.

Ar priklausomybę galima įveikti?

Taip, bet tam reikia šeimos bendradarbiavimo ir nuoseklumo. Tai nėra vieno pokalbio klausimas. Reikia kantrybės, ribų ir nuolatinio padrąsinimo. Kartais prireikia specialistų pagalbos – ypač jei vaikas rodo aiškius priklausomybės požymius: atsisako kitų veiklų, slepia savo laiką prie ekrano, praranda motyvaciją mokytis.

Apibendrinant, technologijos nėra nei gėris, nei blogis – jos tiesiog yra. Viskas priklauso nuo to, kaip jas naudojame. Vaikams reikia padėti atrasti balansą tarp virtualaus ir tikrojo pasaulio. Jei tėvai patys rodys pavyzdį, nustatys aiškias taisykles ir skatins įdomias veiklas, net ir labiausiai „nolifinantis“ paauglys gali atrasti, kad tikras gyvenimas yra daug turtingesnis nei ekranas.