Beje, pamirštama pasakyti, jog pagal lyčių lygybės indeksą Lietuva yra viena iš pirmaujančių Europoje, kaip ir tai, jog skandinaviškas lyčių lygybės ir šeimos bei darbo įsipareigojimų derinimo modelis neveikia (siūlau atidžiau paanalizuoti Skandinavijos statistiką).

O štai realybė yra kita. Lietuvos gyventojai aiškiai sako, jog labiausiai gimstamumą paskatintų finansinės priemonės. Įdomu tai, jog gyventojų nuomone, efektyviausia priemone būtų mažesnis šeimos apmokestinimas, o ne tiesioginės išmokos. Mano nuomone, ši tendencija labai gera, nes gimstamumo kėlimo vien socialinėmis išmokomis ir lengvatomis aš netikiu. Beje, tai rodo ir Lenkijos patirtis rodo, kur perėjimas prie tiesioginių išmokų nesuveikė. 

Mažesnis apmokestinimas yra svarbus vidutinių ir didesnių pajamų šeimoms, o tiesioginės išmokos - žemesnių pajamų šeimoms ar vienišiems tėvams. Todėl, mano nuomone, reikėtų derinti jas abi. Lietuvoje kurį laiką buvo einama Lenkijos keliu - tai ir turime Lenkijos situaciją.

Tiesa, reikia pasakyti, jog finansinės priemonės turi savo elastingumo ribas, t.y. jos kažkiek padidina gimstamumą, bet neapverčia gimstamumo trajektorijos. Tą rodo ir Vengrijos patirtis. Visgi, jos būtų svarbios, nes leistų stabilizuoti gimstamumo mažėjimą (kuris visgi yra neišvengiamas). Modernųs viduramžiai, kai populiacija palengva traukiasi, yra kur kas geriau, negu išvirkščia modernybę, kai stebmas staigus kritimas). Tada nebūtų socialinio spaudimo kompensuoti visa tai migracinėmis priemonėmis.

Nepaisant to, jog žmonės aiškiai sako: nei namų auklės, nei pagalbinis apvaisinimas gimstamumo nepadidins, LRT ir toliau užsiima liberalaus naratyvo konstravimu. Ne primą kartą parenkami ekspertai, atstovaujantys tam tikrai ideologijai (Motiejūnė - LGBTQ+ aktyvistė) ir nėra ekspertų, kurie išsakytų kitą nuomonė.