Ruduo – vėjo ir sausumo metas

Tradicinėje kinų medicinoje ruduo siejamas su sausumu, o permainingi orai – su vadinamuoju Vėjo poveikiu. Tai nėra meteorologinė diagnozė šiuolaikinės medicinos prasme, veikiau senovinis būdas apibūdinti organizmo reakcijas į besikeičiančią aplinką.

Ir kai kuriuos šių stebėjimų nesunku atpažinti kasdieniame gyvenime. Prasidėjus šildymo sezonui sausėja patalpų oras, todėl gali labiau sausėti oda, lūpos, nosies bei gerklės gleivinė. Vieniems ima perštėti gerklę, kiti dažniau griebiasi lūpų balzamo ar jaučia nemalonų nosies sausumą.

Keistis gali ir mūsų savijauta. Trumpėjant dienoms dalis žmonių tampa mieguistesni, sunkiau keliasi rytais, sumažėja energijos. Pasikeitęs dienos režimas, darbų pagausėjimas po vasaros ir mažiau laiko gryname ore kai kuriems gali sustiprinti įtampą ar apsunkinti miegą.

Kitaip tariant, organizmui vienu metu tenka prisitaikyti prie daugybės pokyčių.

Sausas ruduo ir lietingas ruduo – jaučiamės skirtingai

Šiltas, saulėtas ir sausas rugsėjis organizmą veikia kitaip nei kelias savaites trunkantis šaltas lietus. Sausu ir vėjuotu laikotarpiu dažniau pajuntame odos bei gleivinių sausumą. Tokiu metu ypač svarbu pakankamai gerti, vėdinti patalpas ir pasirūpinti, kad namuose oras nebūtų pernelyg sausas.

Lietingas, niūrus ruduo sukelia kitokių iššūkių. Mažiau būname lauke, daugiau laiko leidžiame uždarose erdvėse, o jose virusams lengviau keliauti nuo žmogaus prie žmogaus. Tamsūs rytai ir ankstyvi vakarai gali veikti ir nuotaiką bei energingumą.

Rytų medicinos tradicijoje toks laikotarpis apibūdinamas kaip šalčio ir drėgmės kaupimasis, siejamas su sunkumu, vangumu ir gleivių gausa. Nors šių sąvokų nereikėtų tiesiogiai tapatinti su šiuolaikinėmis medicininėmis diagnozėmis, pati mintis paprasta: skirtingomis oro sąlygomis kūnui gali reikėti šiek tiek skirtingos priežiūros.

Ar rudens ligos iš tiesų prasideda dar vasarą?

Čia slypi viena įdomiausių Rytų medicinos minčių: žmogus į naują sezoną neateina tarsi su „švariu lapu“. Jis atsineša tai, kaip maitinosi, kiek miegojo, ilsėjosi ir kiek jėgų išeikvojo ankstesniais mėnesiais.

Ir tam nebūtina ieškoti mistinio paaiškinimo.

Jeigu vasarą nuolat trūko miego, daug dirbome, keliavome, patyrėme stresą, nereguliariai valgėme ir beveik neturėjome tikro poilsio, rudenį galime pasitikti jau pavargę. O kai prie to prisideda naujas darbo tempas, vaikų mokykla, mažiau dienos šviesos ir aktyviai plintantys kvėpavimo takų virusai, organizmui tenkantis krūvis dar padidėja.

Todėl klausimas „kodėl aš kiekvieną rudenį sergu?“ kartais gali būti papildytas kitu: „Kokios būklės aš atėjau į šį rudenį?“

Vasarą gyvenote visu greičiu?

Vasara dažnai atrodo kaip poilsio metas, tačiau paradoksalu – kartais būtent per ją pavargstame dar labiau. Kelionės, renginiai, vakarėliai, darbai sode, ilgi vakarai, mažiau miego, nuolatinis noras „išnaudoti gerą orą“ gali reikšti, kad rugsėjį pasitinkame ne sukaupę jėgų, o jas išdaliję.

Rytų medicinoje būtų sakoma, kad organizmas neturi pakankamai atsargų sklandžiai pereiti į kitą sezoną. Šiuolaikiškiau galėtume pasakyti paprasčiau: kūnui sunkiau susidoroti su papildomu krūviu, kai jau esame neišsimiegoję ir išsekę.

Todėl rudens pradžia nebūtinai turi tapti dar vienu sprintu. Galbūt tai kaip tik metas sąmoningai sumažinti tempą.

Kūnas rudenį dažnai prašo šilumos

Atvėsus orams natūraliai keičiasi ir mūsų noras valgyti. Šaltos vasariškos salotos ar glotnučiai nebūtinai atrodo tokie patrauklūs kaip garuojanti sriuba, troškinys ar orkaitėje keptos daržovės.

Rytų tradicijos rudenį ypač vertina šiltą, virtą ir lengvai virškinamą maistą. Ir tam nebūtina suteikti gydomųjų galių – šiltas maistas daugeliui tiesiog suteikia komforto, sotumo ir padeda palaikyti reguliaresnį valgymo režimą.

Rudens racione gali atsirasti daugiau moliūgų, morkų, burokėlių, ankštinių, kruopų, troškintų daržovių, sriubų. Svarbūs ir baltymai bei sveikųjų riebalų šaltiniai. Kitaip tariant, organizmui reikia ne „stebuklingo imuniteto produkto“, o įvairaus ir pakankamo maisto.

O kaip imbieras, cinamonas ir kiti šildantys prieskoniai?

Imbiero, cinamono ar kardamono arbata vėsų vakarą gali būti maloni rudens tradicija. Tačiau verta atskirti jaukumą ir galimą savijautos palengvinimą nuo pažado, kad vienas prieskonis „sustiprins imunitetą“ ar apsaugos nuo virusų.

Kartais paprasčiausi dalykai yra svarbesni: pakankamas miegas, visavertė mityba, fizinis aktyvumas, buvimas lauke, rankų higiena ir tinkamas patalpų vėdinimas.

Rudenį mūsų organizmui dažniausiai nereikia stebuklingos formulės. Jam reikia sąlygų normaliai veikti.

Viena svarbiausių rudens taisyklių – grąžinti ritmą

Po vasaros spontaniškumo ruduo kviečia grįžti prie pastovesnio režimo. Reguliarus miego laikas, normalūs valgiai, pasivaikščiojimas dienos šviesoje ir bent trumpas laikas be telefono ar kompiuterio gali būti daug vertingesni už dar vieną „imunitetą stiprinantį“ papildą.

Ypač svarbus miegas. Užuot sau nustačius magišką taisyklę „būtinai užmigti iki 23 valandos“, prasmingiau pasirūpinti, kad miego būtų pakankamai ir jo režimas būtų kuo pastovesnis.

Taip pat verta kasdien išeiti į lauką. Atėjus rudeniui kartais elgiamės taip, lyg gyvenimas lauke būtų pasibaigęs kartu su vasara. Tačiau judėjimas ir dienos šviesa organizmui reikalingi ir spalį, ir lapkritį.

Galbūt ruduo ne silpnina, o parodo?

Mes dažnai sakome: „Atėjo ruduo – nusilpo imunitetas.“ Tačiau tikrovė gali būti sudėtingesnė. Ruduo atneša daugiau kvėpavimo takų infekcijų, mažiau šviesos ir kitokį gyvenimo ritmą, tačiau kartu jis gali tiesiog išryškinti tai, su kuo į šį sezoną atėjome.

Ar vasarą pailsėjome? Ar pakankamai miegojome? Ar turėjome laiko sustoti? O gal visus šiltuosius mėnesius gyvenome taip, tarsi energijos atsargos būtų begalinės?

Gamta rudenį akivaizdžiai sulėtėja. Galbūt ir žmogui verta bent šiek tiek pasekti jos pavyzdžiu – ne todėl, kad turėtume bijoti šalčio ar pirmojo rudens vėjo, bet todėl, kad poilsis, šiluma, miegas, maistas ir ramesnis ritmas yra ne prabanga. Tai paprasti dalykai, padedantys kūnui prisitaikyti prie naujo sezono.

Kartais geriausias pasiruošimas rudeniui prasideda ne vaistinėje. Jis prasideda nuo labai paprasto klausimo: ko šiuo metu iš tiesų reikia mano kūnui?