°C
      2024 03 29 Penktadienis

      Buvusių gamyklų teritorijos: ar gyventi yra saugu?

      Nuotrauka: dge-group nuotr.

      2018-08-30 10:00:00

      Didžiuliai buvusių gamyklų centrai pamažu ėmė virsti greitai populiarumo sulaukusiomis žmogui gyventi pritaikytomis patalpomis – loftais, o buvusiose pramoninėse teritorijose vos per daugiau nei dešimtmetį, nusidriekė ištįsi daugiabučių namų gyvenamieji rajonai. Specialistai teigia, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, užterštų teritorijų tvarkymo darbai įgavo ypatingą pagreitį ir vis griežtėjančią kontrolę. Nepaisant to, dažnai kyla pagrįstų dvejonių, ar įsigydami būstą naujai pastatytame daugiabučių namų kvartale nerizikuojame savo sveikata.

      Stambieji žaidėjai nelinkę rizikuoti

      Bet kurioje buvusioje pramoninėje teritorijoje nusprendus vykdyti gyvenamosios paskirties namų statybą, arba nusprendus pakeisti žemės naudojimo paskirtį į gyvenamąją – privalomai turi būti atliekami tyrimai, o suradus taršos židinį, valymo ir taršos likvidavimo darbai.

      Gamtininkas geologas Gediminas Čyžius, vadovaujantis aplinkotyros bendrovei „DGE Baltic Soil and Environment“ sako, kad atsiranda norinčių pagudrauti, kurie nepasidrovi ir paklausia, „ar galėtumėte atlikti tyrimą, tačiau duomenų neregistruoti“, tačiau tokie atvejai labai reti ir tiesa ta, kad 80-90 proc. projekto vystytojų užsako tyrimus, kaip to ir reikalauja įstatymai: „Stambieji projektų vystytojai dar prieš įsigydami žemės plotą užsako tyrimus, kad sužinotų, kokia tarša vyrauja toje teritorijoje. Tiesa tokia, kad ne vienerius metus užsiimanti gyvenamųjų namų statyba įmonė žino, kad jeigu ištyrus teritoriją tarša viršys leistinas ribines vertes, išlaidos lauks didelės, todėl dažniausiai argumentuodami tarša vystytojai susimažina pirkimo kainą. Kita vertus, yra mažieji – vieno projekto vystytojai, kurie labiau linkę rizikuoti ir pasirinkti lengvesnį kelią“, – pasakoja G. Čyžius.

      Taip pat geologas patikina, kad tie vystytojai, kurie iš ties vykdo ne vieną stambų projektą, nelinkę rizikuoti ne tik padidėjusiomis išlaidomis, tačiau ir savo reputacija, todėl pasak G. Čyžiaus „visos keturios privalomos tyrimų stadijos yra pereinamos. Didieji vystytojai per savo visą veiklos laikotarpį jau yra pasimokę, kad tokiais dalykais rizikuoti neverta“, – aiškina specialistas.

      Kita vertus, pasitempti projektų vystytojus privertė patys pirkėjai, – sako geologas G. Čyžius : „ Tiesa, iki 2005-2007 metų žmonės dar nelabai domėdavosi šia sritimi, tačiau dabar situacija keičiasi. Jeigu yra žinoma, kad jų perkamas būstas yra buvusi gamykla, ar netoliese kadaise buvo pramonės teritorija, žmonės būtinai pasiklaus, kokie darbai buvo atlikti ir ar teritorija nebekelia pavojaus sveikatai. Ir jeigu vystytojas nieko negalės atsakyti, lygiai taip pat negalės nieko ir parduoti“, – komentuoja dabartinę situaciją specialistas.

      Didžioji grėsmė – sunkieji metalai

      Buvusių gamyklų veiklos palikimas – naftos produktai ir sunkieji metalai, kurių padariniai dar  jaučiami ir šiandien.  Deja, dalis sunkiųjų metalų ir naftos produktų turi nuodingą ir kancerogeninį poveikį, kuris remiantis visame pasaulyje atliktais tyrimais gali sukelti neigiamą poveikį žmogaus sveikatai.

      Gamtininkas geologas G. Čyžius aiškina, kad nafta yra gamtinis organinis produktas, todėl užterštas teritorijas valyti yra kur kas lengviau ir paprasčiau, lyginant su sunkiaisiais metalais. Geologas aiškina, kad vidutiniškai naftos produktai natūraliai degraduoja per 30 metų, mat jiems suirti padeda naftą skaidančios bakterijos. Taip pat taršos likvidavimui yra skirtos specializuotos aikštelės, kuriose atvežtas gruntas su naftos liekanomis yra ventiliuojamas, pamaitinamas ir papildomai įterpiamos bakterijos, kurios naftą ir suskaido.

      Priešingai nei nafta, sunkieji metalai situaciją komplikuoja ir atsiranda didžiulė problema, pasakoja įmonės „Grunto valymo technologijos“ vadovas Rapolas Liužinas: „Praktiškai, sunkiųjų metalų pašalinti ar išvalyti neįmanoma. Kada yra valoma teritorija, gruntas yra atskiedžiamas iki nekenksmingų koncentracijų, tačiau metalai nedingsta – paprasčiausiai jie perkeliami į kitą vietą – dažniausiai tai būna sąvartynai.

      Anot R. Liužino, sunkiuosius metalus sunaikinti įmanoma, tačiau tai galima padaryti tik su brangiais technologiniais sprendimais ir nors užsienyje jie jau  yra naudojami – Lietuvai dar šiek tiek per anksti. Valymo įmonės Lietuvoje, naudoja patį primityviausią valymo metodą – grunto maišymą.

      Remiantis specialistais, metalai yra aktyviai migruojantys, paprastai jie gali sukibti su organinėmis medžiagomis ir likti paviršiuje, taip nuolatos likti žmonių gyvenamojoje aplinkoje.

      „Vienintelis sunkiųjų metalų šalinimo būdas galėtų būti stabilizacija. Būtent stabilizuojant sunkieji metalai tampa nejudrūs ir nekenksmingi. Užsienyje toks gruntas naudojamas kelių ar viadukų statybai, pylimų formavimui, – pasakoja R. Liužinas.

      G. Čyžius pasakoja, kad tarša paplitusi visame mieste, tik vienose vietose koncentracija yra didesnė, o kitose mažesnė: „praktiškai bet kurioje vietoje ištyrus, galima rasti sunkiųjų metalų ir naftos produktų. Apmaudu, tačiau gyvename tokiame miesto fone – taip yra visame pasaulyje“, –komentuoja situaciją geologas.

      Specialisto teigimu, daugiausiai abejonių ir nerimo kelia teritorijos, kuriose koncentravosi pramoninės įmonės – tai iš ties visiems gerai žinomas Naujamiestis. Šioje teritorijoje aptinkama ne tik didžiausia išsklaidytos taršos koncentracija, tačiau kaip teigia geologas G. Čyžius beveik visas esantis dirvožemis yra užterštas sunkiaisiais metalais. Tokia pati situacija yra ir prestižiniuose ir bene brangiausiais laikomuose Vilniaus Žvėryno bei Šnipiškių rajonuose: „Žvėryne visur dirvožemis yra užterštas sunkiaisiais metalais, dėl ko yra kalti patys gyventojai. Aš pats augau Žvėryne, pamenu, kaip mano močiutė visas šiukšles degindavo darže ir pelenais tręšdavo augalus. Tačiau ilgainiui susidarė tik siaubinga metalų koncentraciją“, – pasakoja geologas.

      Teritorijose rizika išlieka

      Anot G. Čyžiaus, nors ir teritorijos yra paprastai išvalomos, taip kaip to reikalauja įstatymas ir teritorija atrodytų nebekelia pavojaus žmogaus sveikatai – rizika visuomet išlieka.

      Geologas pasakoja, kad didžiausias pavojus kyla tokiose teritorijose, kuriose buvo didelės pramoninės zonos – jas paprastai nusiperka keli mažesni vystytojai ir vėliau vykdo skirtingas veiklas: „Vienas iš didesnių pavyzdžių vadinamoji „penkiukių“ gamykla, kurioje buvo plėtojama sovietų kariuomenės elektroninė pramonė. Čia viskas vyksta chaotiškai – skirtingi savininkai yra nusipirkę net ne atskirus pastatus, o patalpų grupes, todėl viename pastate atsiranda viešbutis, kitame mašinų remonto servisas, trečiame statomi loftai ir taip toliau. Tokiu atveju vertėtų žinoti, kad ištiriama ir valoma ne visa gamyklos teritorija, o jos dalis, kurioje ketinamos įrengti gyvenamosios patalpos, o štai netoliese už 10 metrų didžiulė trąša vis dar egzistuoja“, – sudėtingą situacija komentuoja G. Čyžius.

      Specialisto teigimu, tokia pati situacija susiklostė su buvusia „Kuro aparatūros“ gamykla, esančia prie Vilniaus Ozo, Kareivių ir Kalvarijų gatvių sankirtos. Šioje vietoje buvo nusidriekusi didžiulė pramoninė teritorija, kurioje dabar statomi gyvenamieji namai, nors tose vietose atliekami tyrimai, aplinkinės teritorijos lieka netirtos.

      G. Čyžius pasakoja, kad mieste atsiranda daug grėsmių ir kartais jos gali likti taip ir nepastebėtos: „didžiulė problema gali atsirasti, kada į neužterštą teritoriją yra atvežamas užterštas gruntas, tokiu atveju taršos židinys taip ir nenustatomas“, pasakoja geologas ir pajuokauja, kad atliekami tyrimai yra griežtai kontroliuojami, tačiau kaip ir su mokesčiais pasitaiko praslydimų, kada 30 proc. mokėtojų atsiranda pilkoje zonoje, taip ir tiriant gali taip nutikti.

      Įstatymuose pasitaiko spragų

      Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausiasis specialistas Darius Karmaza užtikrina, kad šiuo metu teisinė bazė yra griežtai reglamentuota ir kontroliuojama – kada turi būti tiriamas dirvožemis ir kokios institucijos turi prižiūrėti kiekvieną etapą: „Jeigu yra atliekamos visos reikiamos procedūros ir gaunami visi leidimai leidžiantys toje teritorijoje vystyti gyvenamosios paskirties statybos projektą – jaudintis dėl grunto taršos tikrai nevertėtų“, – ramina specialistas.

      Vis dėlto įstatymuose atsiranda spragų, kuriomis skuba pasinaudoti projektų vystytojai, besistengiantys išvengti tyrimų ir brangiai kainuojančio grunto valymo darbų. Būtent paskutiniuoju metu viešojoje erdvėje daug abejonių kyla dėl vadinamųjų loftų, kurie vis dažniau atsiranda buvusių gamyklų vietovėse. Kaip apeiti įstatymus? Mat vis dažniau loftai įvardijami kaip kūrybinės dirbtuvės, kurių paskirtis yra gamybinė, todėl ir joms nekeliami tokie griežti reikalavimai kaip gyvenamosioms, o ir tyrimų atlikti neprivaloma, – pasakoja D. Karmaza.

      D. Karmaza pripažįsta, kad ši įstatymuose atsiradusi spraga – tampa iš ties didele bėda, kuri skatina pirkėjus visuomet atidžiai pasidomėti, kokias patalpas ketina įsigyti.

      Skaityti komentarus