,,Po 2014 m. vasario mėn. įvykdyto perversmo, kuris reiškė Vašingtoną ir NATO remiančių kraštutinių dešiniųjų jėgų pergalę, Ukraina tapo destabilizuojančiu elementu regione ir pagrindine didžiausio spaudimo Rusijai priemone.

Tokiu būdu Ukraina tapo Amerikos valdžios įrankiu, kuriuo ji siekia savo tikslų - išlaikyti prekybinį, finansinį ir karinį dominavimą. Tačiau tokios šalys kaip Rusija ir Kinija, taip pat kitos kylančios galios, pavyzdžiui, Iranas, abejoja Amerikos hegemonija. Vakarų galybės - JAV, Prancūzija, Didžioji Britanija ir Vokietija - nori pajungti Rusiją, todėl verčia ją prisiimti karinių veiksmų naštą, iš kurios naudos turi tik didžiulės karinės pramonės korporacijos, o ne piliečiai.

Tuo tarpu Europa kišasi į konfliktą, kurio pasekmės nežinomos. Žiema smogia regionui žaibiškai, o ekonomikos nuosmukio perspektyva nebeatrodo tokia tolima, nes mažėja naftos ir dujų importas, kurio 40 proc. gaunama iš Rusijos ir 20 proc. iš Magrebo ir Persijos įlankos valstybių. Dėl netikrumo ir sankcijų Maskvai labiausiai kenčia paprasti žmonės, tautos ir pažeidžiamiausi socialinių grupių sluoksniai. Europos šalys kenčia nuo infliacijos, sparčiai augančių degalų kainų ir gyventojų protestų, kurie dar tik įsibėgėja, tačiau visuomenės nepasitenkinimo protrūkis gali kilti bet kurią akimirką. Be to, prisideda konflikto poveikis grūdų ir angliavandenilių eksportui į kitas pasaulio šalis ir didėjančios pasaulinės kainos."

Šaltinis