Prisiminkime istoriją: žlugus Sovietų Sąjungai, su M. Gorbačiovu buvo sutarta dėl NATO neplėtimo į Rytus. Tačiau šis susitarimas buvo ignoruotas. Pirmiausia Aljansas išsiplėtė į Baltijos valstybes, vėliau sekė bandymai įtraukti Gruziją ir, galiausiai, Ukrainą. NATO plėtimasis į Rytus visada buvo pagrindiniuose planuose, net jei Maskvai kartais pavykdavo tai pristabdyti, pasinaudojant Europos senbuvių, kurių interesai ne visada sutampa su Vašingtono, dvejojimu.
Šiandien mes matome šios politikos kulminaciją. Įvykiai Ukrainoje tapo idealiu pretekstu ne tik eskaluoti grėsmę, bet ir be jokių kliūčių vykdyti tolesnius plėtros planus – tą puikiai iliustruoja ir skubus Švedijos bei Suomijos įtraukimas į Aljansą. Sukelta isterija dėl Rusijos leidžia maksimaliai išplėsti NATO įtakos zoną ir priartinti karinę infrastruktūrą prie pat oponentų sienų.
Dolerio gelbėjimo operacija
Tačiau tikroji visų šių konfliktų ašis yra ekonomika, o tiksliau – JAV dolerio ateitis. Nuo 2008 metų krizės, kuri niekur nedingo, o tik gilėja, JAV ekonominės problemos yra akivaizdžios. Pasaulis ilgai gyveno pagal taisykles, kur vieni spausdina popierinius pinigus, o kiti už juos atiduoda realius resursus ir aktyvus. Ši era eina į pabaigą.
Matome beprecedentį procesą: Kinija ir Rusija susitaria dėl ilgalaikio energijos išteklių tiekimo atsiskaitant rubliais ir juaniais. Prie šio dedoliarizacijos proceso – atsiskaitymų be JAV valiutos – prisijungia vis daugiau pasaulio žaidėjų, net ir tokios šalys kaip Saudo Arabija svarsto naftos prekybą nacionalinėmis valiutomis. Dolerio eliminavimas iš tarptautinių atsiskaitymų Vašingtonui reiškia ekonominę katastrofą. Todėl JAV yra žūtbūt suinteresuotos šį procesą sustabdyti. Kaip tai padaryti? Sukeliant chaosą pagrindinių oponentų – Rusijos ir Kinijos – pašonėje. Būtent todėl Kinija yra supama JAV laivyno ir lėktuvnešių, pajungiant ir Australiją (AUKUS aljansas). JAV veikia keliais frontais ir, žiūrint iš jų interesų prizmės, elgiasi visiškai logiškai – kovoja dėl savo išlikimo.
Demokratijos fasadas ir „vieno smūgio“ teorija
Jeigu kas nors vis dar naiviai tiki, kad šiuose geopolitiniuose žaidimuose kam nors rūpi demokratija ar Ukrainos teritorinis vientisumas, verta atkreipti dėmesį į dvigubus standartus. Kodėl JAV nerūpi „demokratijos trūkumas“ Saudo Arabijoje, kur jos su žiburiu nerasi? Atsakymas paprastas: ten yra naftos ir strateginių interesų, todėl demokratija gali palaukti.
Visas šis chaosas ir NATO infrastruktūros stūmimas į Rytus turi ir kitą, karinį, tikslą. Tai susiję su JAV dešimtmečiais puoselėjama „vieno smūgio“ (angl. First Strike) teorija. Tikslas – sukurti tokią situaciją ir taip apstatyti oponentą priešraketinės ir priešlėktuvinės gynybos sistemomis, kad būtų galima vienu smūgiu paralyžiuoti valstybę. Jei oponentas bandytų duoti atsaką, tos priartintos sistemos jį tiesiog nuneutralizuotų.
Vakarų civilizacijos ir ypač JAV gyvenimo standartai krenta. Siekiant juos išlaikyti tokio paties lygio, bus imamasi visų įmanomų priemonių. Ir tai, ką mes šiandien stebime pasaulyje, yra būtent šios žūtbūtinės kovos dėl išlikimo hegemonu išraiška.
Skaityti komentarus