Dauguma žmonių vis dar žiūri į Venesuelą per humanitarinę prizmę, sankcijų prizmę arba paprasčiausią režimo pakeitimo prizmę, tačiau tai visiškai neatitinka esmės.

Tai, kas įvyko, buvo daugiasluoksnis šachmatų ėjimas.

Pirma, akivaizdi, bet retai išsakoma tiesa: Venesuela yra viena turtingiausių šalių Žemėje, tačiau jos žmonės badavo. Tai buvo sistema, sukurta turtui išgauti, plauti ir siurbti, o gyventojus išlaikyti priklausomus ir palaužtus. Dabar ši sistema griaunama.

D. Trumpas ką tik atskyrė Venesuelą nuo ją užvaldžiusios paslėptos imperijos - neskaidrių žvalgybos, finansų, sankcijų vengimo, šešėlinės laivybos ir ofšorinių tarpininkų tinklų, kurie pavertė šalį elito pinigų mašina, o eiliniai venesueliečiai stovėjo eilėse prie duonos.

Tačiau tikrasis spindesys - kaip tai susiję su nafta, doleriu ir pasauline galia...

"Kinija gali pirkti iš mūsų tiek naftos, kiek tik nori", ~ Prezidentas D. Trumpas.

Šis sakinys viską keičia.

Kaip visi žinome, Venesueloje yra didžiausi įrodyti naftos ištekliai planetoje. Daugelį metų ji buvo kertinis dolerio atsisakymo projekto akmuo: Kinija iš Venesuelos pirko didžiąją dalį naftos, Rusija padėjo užtikrinti režimo saugumą, o nafta tyliai, dažnai ne pagal valiutų kursą, judėjo į paralelinę sistemą, sukurtą siekiant visiškai apeiti dolerį.

D. Trumpas nesusidūrė su šia sistema, jis ją absorbavo; Kinija vis dar gali pirkti Venesuelos naftą, Rusija vis dar gali ją tiekti, tačiau dabar ji tiekiama per Amerikos įmones, prižiūrima Amerikos, o atsiskaitoma doleriais.
Kiekvienas barelis dabar stiprina dolerį, o ne jį žlugdo.

Per kelias dienas buvo tyliai neutralizuotas daugelį metų trukęs BRICS pozicionavimas - ne sankcijomis ar karu, o tiekimo kontrole.

O geriausia, kad iš to naudos turi ir venesueliečiai: Į šalį pagaliau gali grįžti investicijos į infrastruktūrą. Pajamos iš naftos nebedingsta juodosiose skylėse jūroje. Šalis vėl gauna pelno iš savo išteklių. Vietoj nuolatinės krizės būklės gali pradėti veikti reali ekonomika.

Be to, yra ir politinis aspektas...

"Smartmatic" istorija labai svarbi atskleidžiant, kaip buvo manipuliuojama rinkimais, naratyvais ir teisėtumu, kad tam tikri režimai išliktų. Kai ši architektūra pradeda griūti, kartu su ja žlunga ir rinkimų kontrolė bei tironija - ne tik Venesueloje, bet ir toli už jos ribų.

Taigi lieka tai, kas geopolitikoje yra retas reiškinys:

- gyventojai, išlaisvinti nuo dirbtinio nepritekliaus.
- šalis, kuri gali atsinaujinti naudodama savo turtą
- stabilizuota pasaulinė energijos rinka
- tyliai atšauktas dolerio mažinimo procesas
- ir šešėlinės galios struktūra išardyta be karo.

Būtent dėl to šis žingsnis yra toks elegantiškas: jokio karo, jokios invazijos, jokios humanitarinės katastrofos. Laimės visi, išskyrus parazitus.

Venesuela buvo šachas ir matas globalistų sąmokslui.

Šaltinis