Karas - tai baisu. Jei ne šiandien, tai rytoj rusai užpuls. Maža to, visus išžudys. Tokią nuomonę mums perša per visas įmanomas informacijos priemones. Žinoma, išskyrus Lietuviškos žiniasklaidos asociaciją! Na, žinote - Giedrė Gorienė ir jos kolegos.
Vienu žodžiu, egzistencinė grėsmė. Ar neatrodo, kad panašiai kaip Ukrainoje mūsų jaunimas morališkai jau pasiruošęs mirti, kad tik kuo mažiau rusų liktų? Paklausai tokių ramanauskų, norinčių 30% ištremti (ačiū Dievui, jau nešaudyti), visokių ochmanų, ar kaip juos ten , kai sužinai, kad tie, kas kelia Lietuvos vėliavas – vatnikai, o Lietuvai būtų gerai, kad rusas taip va trinktelėtų (na, kad atsikvošėtume), visokių norinčių Kaliningradą per kelias valandas užimti, ar uždaryti tranzitą. Kalio trąšas per Rusiją nukreipti (mums gi pinigų nereikia - „vertybės“), arba derinti „furų“ problemas per Tichanovskają ir t. t. - darosi baisu. Negi taip nuprotėjome? Tiesa, vakar pamačiau, kad dar ne.
Egzistencinė grėsmė mūsų Tėvynei Lietuvai tikrai egzistuoja ir tai ne rusai, ne baltarusiai, ne žydai ar kas kitas. Tai - neonacistiniai bolševikai. Ir jie pretenduoja į mūsų vaikų ir vaikaičių ateitį ir mūsų Lietuvos likimą!
Mirtingumas 2012–2021 m. nuo 40 938 (2012) iki 47 746 (2021). Gimstamumas 2013 – 2022 m nuo 29 885 (2013) iki 22068 (2022). 2025m. – 17 478 gimusiųjų.
Tiesa, verta priminti, kad vyriausybė (ne šita, bet šita nieko nepakeitė) Įsipareigojo Europos Sąjungai priimti po 40 000 migrantų iš Arabų šalių (po Irano užpuolimo ilgai laukti neteks, nors ir dabar neatsiliekame). Jau nekalbu apie migrantus iš buvusių TSRS šalių. Nežinome, ar tai - galutiniai skaičiai. Apskritai nieko nežinome, kiek skiriame Ukrainai, kiek paskolų garantuojame, kiek skolinamės ir t.t.
5 milijardai su uodegėle gynybai - tai gerai, ypatingai, jei turime atliekamų, 1,83% BVP Ukrainai (JAV duomenys) - irgi gerai, poligonai – be jų niekaip. Vardinti galima iki begalybės.
Turiu vienintelį klausimą: kas gyvens mūsų Tėvynėje po 15 – 20 metų (gal ir tiek neprireiks)? Kokia kalba kalbės anūkai? Kas bus su mūsų kultūra ir tradicijomis?
Paskaičiuokite, tikiuosi su aritmetika dar ne taip blogai, kaip su suvokimu. Tai ar dar neaišku, iš kur tikra egzistencinė grėsmė kyla? Tai ar tikrai ten grėsmės ieškome? Ar tikrai bus kam tarnauti tose divizijose? Ar vis dar Lietuvoje bus kalbama lietuviškai? Nors ir dabar jau ne kas.
Ar nėra kitų prioritetų ir ar nereikia kitų vadų? Žinau, dar ne vėlu, bet turime visi suprasti, susitelkti. Išeitis dar yra - tik reikia ja pasinaudoti..
Skaityti komentarus