JAV ir Izraelio karinė operacija prieš Iraną peraugo į regioninį konfliktą, kuris tiesiogiai smogia pasaulinėms energetikos rinkoms. Tai palies ir mus, lietuvius.
Kas nutiko?
Iranas, atsakydamas į JAV ir Izraelio smūgius, ėmėsi veiksmų Hormūzo sąsiauryje – siaurame vandens ruože, kuris yra svarbiausia energetikos arterija pasaulyje. Formaliai Iranas sąsiaurio neuždarė – Irano užsienio reikalų ministras pareiškė, kad šalis neketina to daryti.
Tačiau realybė kitokia: Irano Revoliucinė gvardija per radiją transliuoja pranešimus, kad jokie laivai negali plaukti per sąsiaurį, o trys tanklaiviai jau buvo atakuoti raketomis ir dronais. Tanklaivių eismas per sąsiaurį nukrito maždaug 70 proc. – daugiau nei 150 laivų stovi abipus sąsiaurio, laukdami, kol situacija paaiškės. Skelbiama, kad pasaulio laivybos gigantai sustabdė visas operacijas, nes draudimo kompanijos atšaukė laivams draudimus.
Katare sustabdyta didžiausia pasaulyje suskystintų gamtinių dujų eksporto gamykla, tiekianti apie penktadalį viso pasaulinio suskystintų dujų kiekio. QatarEnergy paskelbė force majeure situaciją. Europos dujų kainos šovė aukštyn daugiau nei 50 proc. – didžiausias šuolis nuo 2022-ųjų energetikos krizės.
Kodėl Hormūzo sąsiauris toks svarbus?
Per šį vos 34 km pločio vandens ruožą tarp Irano ir Omano kasdien plaukia apie 20 mln. barelių naftos – tai maždaug penktadalis viso pasaulinio naftos suvartojimo ir ketvirtadalis visos jūra gabenamos naftos. Per metus tai sudaro maždaug 500 mlrd. dolerių vertės energijos srautus.
Kas tiekia? Saudo Arabija gabena daugiausiai – apie 5,5 mln. barelių per dieną. Toliau eina Irakas, Iranas, Kuveitas, JAE ir Kataras. Svarbiausia: Irakas, Kuveitas ir Kataras neturi jokio alternatyvaus maršruto – visa jų naftos eksportas eina tik per Hormūzą. Saudo Arabija gali dalį nukreipti per vamzdyną į Raudonąją jūrą, JAE – per vamzdyną į Omano įlanką, tačiau šių maršrutų bendras pajėgumas padengia tik apie 17 proc. įprasto srauto. Kitaip tariant – 83 proc. naftos, tekančios per Hormūzą, neturi kur dingti, jei sąsiauris uždarytas.
Kur keliauja ši nafta? Didžioji dalis – į Aziją. Apie 84 proc. visos per Hormūzą gabenamos naftos ir 83 proc. SGD keliauja į Azijos rinkas. Kinija, Indija, Japonija ir Pietų Korėja – didžiausi pirkėjai. Vien Kinija importuoja apie pusę savo naftos poreikių per šį sąsiaurį. Bet Hormūzo sutrikimas smogia ne tik Azijai – kai Azijos pirkėjai pradeda gaudyti alternatyvius tiekėjus, kainos auga visame pasaulyje, įskaitant Europą.
Be naftos ir dujų, per Hormūzą keliauja apie 15 proc. pasaulinio aliuminio eksporto, beveik 15 proc. geležies rūdos granulių ir maždaug trečdalis pasaulio trąšų. Azoto trąšos jau dabar deficitinės, o kainos gali kilti būtent tada, kai Šiaurės pusrutulio ūkininkai pradeda pavasario tręšimą – tai gali dar labiau pakelti maisto kainas.
Kodėl tai svarbu Lietuvai?
Lietuva tiesiogiai Kataro dujų neperka, bet energetikos rinkos veikia kaip sujungti indai. Kai globalus SGD tiekimas sumažėja penktadaliu, konkurencija dėl likusių išteklių auga visur – įskaitant Klaipėdos SGD terminalą. Europos dujų ateities sandoriai jau šoktelėjo iki 46,77 euro už megavatvalandę – aukščiausias lygis per metus.
O dujų kainos Europoje ir taip buvo jautriame taške: saugyklos neįprastai tuščios, ir šią vasarą jas reikia intensyviai pildyti prieš kitą žiemą. Papildoma krizė – paskutinis dalykas, kurio reikėjo. Be to, SGD rinkoje, skirtingai nei naftos, neegzistuoja koordinuota strateginių atsargų sistema – jei tiekimas nutrūksta, nėra jokio „avarinio" mechanizmo, kuris stabilizuotų kainas.
Brangs ir nafta. Jau dabar kainos pašoko virš 80 dolerių už barelį. Jei Hormūzo sąsiauris bus paralyžiuotas ilgiau nei kelias dienas, analitikai prognozuoja 100 ir daugiau dolerių.
Skaityti komentarus