Šioje „(NE)PATEPTŲJŲ“ laidoje tęsiame su Mykolu Katkumi ir jo aplinka siejamų verslų analizę. Šį kartą dėmesio centre atsiduria Liudvikas Andriulis, jo viešai demonstruojamas gyvenimo būdas, nekilnojamasis turtas ir klausimas, kiek apie viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių žmonių finansinius interesus iš tiesų turi teisę žinoti visuomenė.

Ankstesnėje analizėje nagrinėjome su Mykolu Katkumi siejamų įmonių viešuosius pirkimus, kurių bendra vertė, pagal mūsų analizuotus duomenis, siekia apie 13,4 mln. eurų.

Dabar keliame kitą klausimą.

Jeigu įmonės sistemingai dalyvauja ministerijų, valstybės įstaigų ir valstybės valdomų bendrovių pirkimuose, ar jų savininkams ir su veikla tiesiogiai susijusiems asmenims turėtų būti taikomi aukštesni skaidrumo standartai?

Laidoje aptariame Liudviko Andriulio viešai paskelbtą informaciją apie šeimos nekilnojamąjį turtą Kalnėnuose, namą su šildomu baseinu ir jo teiginį, kad šeimos nekilnojamojo turto reikalus jau maždaug penkiolika metų prižiūri tas pats specialistas.

Tai savaime nieko neįrodo.

Tačiau kyla klausimas: jeigu žmogus pats aktyviai dalyvauja viešajame gyvenime, kalba apie skaidrumą, vertina politikus ir yra susijęs su verslo aplinka, gaunančia viešojo sektoriaus užsakymų, ar visuomenė neturėtų turėti daugiau informacijos apie tokios veiklos ekonominį pagrindą?

Laidoje keliame ir platesnį pasiūlymą.

Ar reikėtų keisti Viešųjų pirkimų įstatymą taip, kad įmonių, sistemingai dalyvaujančių valstybės ir savivaldybių pirkimuose, savininkams, vadovams bei tam tikrais atvejais darbuotojams būtų taikomi platesni turto, pajamų ir privačių interesų deklaravimo reikalavimai?

Analizuojame ir su Mykolu Katkumi siejamų įmonių užsakovus.

Tarp laidoje minimų institucijų ir bendrovių:

Nacionalinė mokėjimo agentūra
„GO Vilnius“
Valstybinė mokesčių inspekcija
Vidaus reikalų ministerija
Finansų ministerijos sistemos institucijos
„Litgrid“
kitos valstybės ir savivaldybių įstaigos

Keliame paprastą klausimą.

Jeigu politikų namai, terasos, kelionės, automobiliai ir pajamos tampa viešojo intereso objektu, kodėl toks pats smalsumas taip retai nukreipiamas į žmones, kurie patys formuoja viešąją nuomonę, komentuoja politiką ir kartu uždirba iš viešojo sektoriaus?

Ar skaidrumas turi galioti visiems?

Ar tik tiems, kuriuos patogu skaidrinti?

Šioje laidoje nekonstatuojame neteisėto praturtėjimo, mokesčių pažeidimų ar kitų nusikalstamų veikų. Bet keliame teisėtus klausimus apie viešųjų pirkimų sistemą, deklaravimo reikalavimus ir vienodus skaidrumo standartus.