Šiandien vėl internetas ir visos medijos mirga gąsdinančiais pranešimais. Vėl tie patys krašto apsaugos ministro R. Kauno perspėjimai apie neva artėjančius išpuolius prieš mūsų strateginius objektus. Tik šįkart dar aštriau pasakyta – esą žinoma, kad Rusija Baltijos regione vykdys „netikros vėliavos“ operaciją. Tik neaišku, kada.

Tai kur- kur tie gynybos planai? Kur tas sustiprintas pasirengimas atremti grėsmes, apie kurias ministras kalba be perstojo? Ir blogiausia, kad visuomenė ir pati VRM vadovybė apie tai sužino tik gerokai vėliau iš žiniasklaidos – nes VSAT vadovybė viską slėpė.

Tuomet kyla mintis: jei vieną dieną pasienyje iš tikrųjų pasirodytų rusų kariai, ar pirmą žinią gautume iš valstybės institucijų, ar iš pasienio gyventojų telefonų? O oficialus komentaras, tikėtina, būtų tas pats – „situacija kontroliuojama“, „viskas saugoma“, „viskas sustiprinta“.

Todėl jau seniai kartoju: nuo kontrabandinių balionų istorijų iki rimtų nacionalinio saugumo spragų ir korupcijos apraiškų – atsakomybė turi būti neišvengiama. Kelių generolų atsistatydinimo pareiškimai jau seniai turėjo gulėti ant stalo, o į jų vietas turėjo ateiti iniciatyvūs, drąsūs ir ryžtingi lyderiai.

Kol to nebus, nė nepajusime, kaip apsitrauksime pelėsiais ir imsime jau pūti iš vidaus.
Tikiuosi, artimiausiu metu bus sušauktas neeilinis NSGK posėdis ir po jo visuomenė bus informuota, kas, kur ir kada vyksta iš tikrųjų.

Perskaitęs tokį pranešimą, pats sunerimau ir, kaip NSGK narys, ėmiau tikslintis informaciją – juk pats komitetas apie jokį grėsmių lygio pakėlimą nebuvo informuotas.

Ir ką sužinojau? Nei NSGK pirmininkas R. Sinkevičius, nei jo pavaduotojas L. Kasčiūnas, nei kiti komiteto nariai nežino nieko, kas nebūtų buvę žinoma dar prieš mėnesį. Informacija dėl grėsmių iš esmės nekinta jau visus metus. Visi, su kuriais kalbėjau, tik traukė pečiais – nesuprasdami, kas čia per komunikacijos žinia sklinda.

O šįkart informaciją išliejo lyg netyčia koja užkabinę pilną kibirą vandens – tai padarė KAM ir Prezidentūra. Atrodo, kad nenorėdami atsilikti nuo panašių pranešimų Lenkijoje, jie pasirinko ne atsakingą komunikaciją, o dar vieną visuomenės gąsdinimo bangą.

Būtų suprantama, jei po tokių pranešimų būtų imtasi rimtų, aiškių veiksmų ir apie juos būtų informuojama visuomenė. Bet mūsų realybė – kitokia.

O realybė?
O grėsmės, matyt, tokios rimtos, kad, garsiai jas paskelbęs, ministras… išėjo atostogų. Logiška – juk ir priešas pirma turbūt pailsės.

Jokių informatyvių pranešimų. Jokių faktinių pavyzdžių, kaip esame pasirengę tokias grėsmes atremti. Nė vieno reportažo, kur būtų parodyta, kaip realiai sustiprinome apsaugą. Nė žodžio apie procedūras, kaip NATO ruošiasi tokiems grasinimams – o juk būtent tai ir būtų aiškiausias atgrasymo signalas priešui.

Prezidentas irgi, kaip žinia, po tokių pranešimų išvyko nuotoliniu būdu dirbti į Madeirą. Turbūt saugiu atstumu valdyti Lietuvą – taip, matyt, ramiau.

Na kaip čia nepagirsi tokios mūsų komunikacijos gynybos klausimais – kai nebežinai net, ką sakyti dėl tokios nekompetencijos, kuri kartojasi nuolat.

Lieka tik baimė. Ir keletas minčių, kodėl visa tai daroma...
Vieną iš jų pasakysiu. Panašu, kad finansavimas gynybai rimtai stringa. Tik ne dėl pinigų trūkumo, o dėl nesugebėjimo jų įsisavinti. Rekordiniai milijardai gynybai – o per pusę metų suplanuotų pinigų panaudota vos 30 proc. Vadinasi, likusią sumą „skaidriai ir efektyviai“ turėsim suspėti ,,įsisavinti" per paskutines gruodžio savaites? Puiku. Nes dabar būtent taip ir atrodo pasirengimas karui iš Lietuvos gynybos aukštumų.

Dar blogiau. Skelbia, kad puls mūsų strateginius objektus – esą jau viską iki maksimumo sustiprinome. O tuo pačiu metu pasienyje – incidentas su sienos pažeidėjais. Neteisėti migrantai užpuola pareigūnus, o šie, nors ir ginkluoti, išsigandę pabėga...

Tai kur- kur tie gynybos planai? Kur tas sustiprintas pasirengimas atremti grėsmes, apie kurias ministras kalba be perstojo? Ir blogiausia, kad visuomenė ir pati VRM vadovybė apie tai sužino tik gerokai vėliau iš žiniasklaidos – nes VSAT vadovybė viską slėpė.

Tuomet kyla mintis: jei vieną dieną pasienyje iš tikrųjų pasirodytų rusų kariai, ar pirmą žinią gautume iš valstybės institucijų, ar iš pasienio gyventojų telefonų? O oficialus komentaras, tikėtina, būtų tas pats – „situacija kontroliuojama“, „viskas saugoma“, „viskas sustiprinta“.

Todėl jau seniai kartoju: nuo kontrabandinių balionų istorijų iki rimtų nacionalinio saugumo spragų ir korupcijos apraiškų – atsakomybė turi būti neišvengiama. Kelių generolų atsistatydinimo pareiškimai jau seniai turėjo gulėti ant stalo, o į jų vietas turėjo ateiti iniciatyvūs, drąsūs ir ryžtingi lyderiai.

Kol to nebus, nė nepajusime, kaip apsitrauksime pelėsiais ir imsime jau pūti iš vidaus.

Tikiuosi, artimiausiu metu bus sušauktas neeilinis NSGK posėdis ir po jo visuomenė bus informuota, kas, kur ir kada vyksta iš tikrųjų.